Pasyvus namas ir jo variacijos VII

Kaip kas supranta sąvoką ŽINOVAS. Apie STR 1,5k ir 3k sužinojau prieš tris valandas - tai čia žinovas ar nežinovas?

Pasikinkius logiką ir paties atkaklų bet nekvailą kabinėjimąsi buvo bandyta prieiti logiškų išvadų. Bet jei jums pofig - reiškia vargta be reikalo. Nes aš niekad nieko bendro su STR neturėjau ir nežadu. Kol kas vienintelė nauda - radau šilumos nuostolių skaičiavimo metodiką.
Taip kad be reikalo teršėm temą - Saldumynai teisingai pastebėjo, kad diskusija niekinė. Ar čia iš pradžių buvo mano žinių patikrinimas?
Pasistengsiu daugiau su pačiu taip giliai nebrist - nes vėl pasirodys pofig... Proto mankšta to neverta.

Gerb. Kaban- šį tą prisiminiau. Jau antra tema bandome pereiti prie „Kaip pasistatyti Pasyvų namą?“. Jūs kaip rąstas prie kojos- vis neleidžiate nutolti nuo „PN vs StN“. Pastarasis klausimas jau uždarytas- PN šioje kompanijoje jau nugalėjo 10-20-30-40 metams į priekį. Dabar tik norėtume sudėlioti, kaip pigiau tą PN pastatyti.

Sandarumo klausimas aplamai mažokai įdomus. Tai tik tinkamo technologijų parinkimo klausimas, bei savotiškas darbų atlikimo kokybės testas. O ta logika, kuri Jums labai įdomi- tai tik Jūsų logika, ir konkrečiai šiuo klausimu, man ji labiau neša link scholastikos: „Ant adatos smaigalio telpa vienas velnias- ar pasispaudę sutilps visa šimtinė?“.

Taip kad nekantriai laukiame Jūsų postų, kur kokybiškai sudergtumėte pačias PN statybos technologijas.

malonu nors tiek,kad tema po truputeli virsta i diskusija.labiausiai truksta argumentu,o ne straipsniu su kruva skaiciuku,kurie interpretuojami klaidingai.pavyzdys manau visiems aiskus buvo.kazkaip pasigestama konkreciu palyginimu.PVZ. kiek kainuotu toks ar toks sumustinis palyginus su liktiniais klojiniais.ka gauname,ka prarandame ir t.t

skmes visiems ir pagarbos daugiau..

Nei as kazka puolai nei ka bandziau sudergti - man atrode keista ta sandarumo savoka.. ypac prisiminus, kiek buvo akcentuojama kiek name yra svarbus sandarumas ir t.t., issirutuliavo diskusija kuri paryskino tiesiog ziniu stoka, kaip mano - taip ir kitu. Dabar jau isaishkeja kad ir sandarumas ne itin svarbus, tik budas ten pastrointi statybininkus.. kazkoks apsivertimas - kaip noriu taip suku.. ok.. mane jusu argumentai neitikino - konkrecios metodikos jus nezinote - diskusija issiseme. Tikejausi siaip atsakimo is ventiliatorshiku - bet negavau..

Truputį anksčiau domėjausi šiuo matavimu. Matuojamas parametras "sandarumas" arba dėl jo trūkumo atsirandanti "infiltracija". Matavimai atliekami pagal LST EN 13829:2002 (pilną norint reikia pirkti, bet ištraukų ir citatų galima rasti internete), prieš matuojant užsandarinami visi vėdinimo kanalai, nesvarbu mechaninis ar natūralus vėdinimas. Tiek informacijos galima rasti internete.

Toliau tik mano pasvarstymai, nes į šias sritis nesigilinau ir STR'ų neskaičiau, kiek susidūriau atsitiktinai. Skirtingi skaičiukai ( 3 kartai per valandą – patalpose, kuriose nėra vėdinimo įtaisų ir 1,5 karto per valandą – patalpose, kuriose įrengti vėdinimo įtaisai), manau, kad yra susiję su dviem aspektais:
Su pastatų energetinio naudingumo sertifikavimu. Kiek domėjausi, tai norint gauti "B" reikia, kad būtų įrengta mechaninio vėdinimo sistema su rekuperacija. O tam, kad mechaninė ventiliacija būtų energetinio naudingumo požiūriu funkcionali (t.y. tikrai taupytų energiją), reikia kad infiltracija nesudarytų liūto dalies visam vėdinime.
Ir su skirtingu gebėjimu prisitaikyti prie sezoninio infiltracijos pokyčio natūralios ir mechaninės ventiliacijos atveju. Jei kas netingi gilintis, čia straipsniukas apie tai.

Gerų statybų pasyvistams

Niekur ta sandarumo svarba neišgaravo. Tik kad ten nematau nieko sudėtingo. Tiesiog nereikia prisidaryti problemų- ir jų paprasčiausiai nebus.

Imkime konkretų Vilienės namą. Dėžutės statyba pas juos- iš esmės vien sandarinimo darbai (ir dar keliais „sluoksniais“). Telieka, kad darbininkai nesusimauti montuojant langus/duris- ir Blower Door testas su PN charakteristikomis jau „kišenėje“. Tinkamai parinktos technologijos dėžutei, jokių „skylių“ (kaminai ar pan.)- ir tik tiek tereikėjo. Tai kam ten ieškoti dar kokių tai klausimų ar problemų- jei Vilienei tereikėjo pasidomėti langų/durų montavimo variantais, ir pasirinkti „sandarų“ (na dar kelis mėn. čia keikėsi dėl gartraukio)? O kadangi jie tinkamai pasirinko technologijas dėžutei, gavo all in one: apart sandarumo rodiklių- kartu išsisprendė ir šalčio tiltelių problemą.
O jei Vilienė būtų ieškojus problemų- būtų rinkęsi vata šiltintą blokų mūrą („kvėpuojantį“ buterbrodą), perdangas pasidarę iš „skylėtų“ plokščių, pasistatę porą kaminų ar dar ką tai prisigalvoję („antisandarumo“ priemonių pasirinkimui sočiai). Nors jei su tomis „antisandarumo priemonėmis“ technologiškai tvarkingai ir paraidžiui- galima prasisukti ir su jomis.

Tai tiek to galvosūkio su tuo sandarumu.

Labai teisingai. Pasyviam namui sandarumas - vienas esminių dalykų. Šis klausimas turi būti pradėtas spręsti dar projektavimo stadijoje, o vėliau įgyvendintas statant namą ir galiausiai patikrintas sukuriant minėtą slėgį.

Pridėti daug vatos/putplasčio, užsakyti šiltus langus ir duris - tik pirmas ir bene paprasčiausias žingsnis. Daug svarbiau yra namo sandarumas.

Kaip pastatyti iš tiesų sandarų namą? Akivaizdu, kad niekas realiai nežino kaip tai padaryti.

Evoy, kodel tau nepatinka kiaurymetosios perdangos ? bei bloku siena ? Veikme juk pasyvu pastate is keraminiu plytu bei kiaurymetu ploksciu .

Sandarumas iš tikrųjų buvo pagrindinė priežastis renkantis liktinius. Paskui sekė pačių liktinių paieška - per kelias Lenkijos gamyklas, nes SAM iškart atsisakėm dėl varžos.

Dabar likę šios grėsmės sandarumui:
-ventiliacijos vamzdyno praėjimai per stogo/pastogės šiltinimą
-langų bei durų montavimo ir sandarinimo kokybė (su dviem juostom tikiuosi susitvarkyta kokybiškai)
-sienų sandūros su lubomis: bene didžiausia problema. Situacija tokia, kad žali drėgni murlotai iš trijų pusių jau paskendę EPS/neopore, ketvirtosios pusės 2/3 kraštinės dengia PIR ir turiu didžiulį norą PIR ir vidinį sienos paviršių sujungti aklina plėvele, panaudoti lipnią juostelę ir taip galutinai baigti sandarinimą, sienų ir lubų sandūrą. Nežinau kaip išspręsti murlotų ventiliaciją - plėvė galutinai "užsuktų deguonį" bet gaučiau garantuotai sandarią sandūrą. Planas buvo (o gal ir yra?) murloto likusį plotą apšiltinti vata - čia klijuojant GKP.

Likusios komunikacijos jau suvestos (įvadai), todėl esamos dėžutės gręžioti nebeteks. Vaulės kolektoriaus vamzdžiai - kerta sieną bei lubas, tikiuosi montažinės padarys savo.

PN nenurodo, iš ko turi būti statomas. Svarbu tik rezultatas - jei veikmė jį pasiekė, visą kitą nesvarbu.
Išreklamuotasis veikmės namas statykas kartu su vatiniais - todėl šiltalas vata vata vata...Reklamos visiems reikia, tam pačiam parokui irgi.
Mano manymu, blokeliai yra pats paskutinis pasirinkimas individualioje statyboje. Vata, dėl savo perpučiamumo bei sąlyginai aukšto laidumo šilumai taip pat.
Kiaurymėtos: gauna į kaulus nuo medinės perdangos arba liktinių klojinių perdangos. Netgi paprastas monolitas turi savų pranašumų - perdangos storis. Gali būti kaip variantas, bet tikrai ne geriausias.

Jei veikmė būtų stačiusi iš liktinių - visi sakytų: "va, matai koks PN neprieinamas - jam specialių medžiagų ir konstrukcijų reikia, ne čia ne mums..." Kodėl visi linksniuoja veikmę ir pamiršta SAM - jie gerokai anksčiau pastatė PN Lietuvoje - net feistininkų PN sąraše yra. Visi veikmė veikmė ir niekas SAM? Gajos tradicijos ir stereotipai -tūlam leituviui ne mūrinis namas tik "apš...t ir padegt"

Vargu ar tai galima pavadinti „nepatinka“. Viską įmanoma padaryti kokybiškai- su bet kuriomis technologijomis. Čia greičiau punktas iš serijos „Kuo mažiau galvos skausmo“. O ir išvengti priklausomybės nuo darbus atliksiančių statybininkų sąžinės- visai neblogas dalykėlis.

Imkime juodą scenarijų pvz. visai geram daiktui- „kiauroms“ plokštėms. Galus tiap liap užtaisė, apšiltino vata ir padailino kokiomis dailylentėmis. Galiausiai atėjo elektrikas, ir pridaužė plokštėse skylių. Kas rezultate gavosi? Teisingai- vos ne patalpų vėdinimas.

Imkime juodą scenarijų pvz. visai geram daiktui- keramikos blokams. Kas liečia išmatavimus- įnoringas daiktas. Reiškia: plyšių plyšelių- aiškiai netrūks. Vėl šiltiname vata, apkalame dailylentėmis. Kas lieka atsakingas už sandarumą (šiuo atveju už infiltraciją)? Teisingai- gal net nepilno cm tinkas. O kaip tokia siena rūpinasi patikėtomis pareigomis- kalbų nėra. Teko stovėti prieš panašią sieną, kai ji tiesiogine to žodžio prasme- „pūtė“.

O dėl Veikmės- negalima jų kaltinti, kad PN jie statė pagal standartinę schemą: kas „pasirašė“ šiam projektui- to medžiagas ir naudojo. Tikslu būtų išsistatę ne „Pasyvus namas- ne kiekvieno besistatančio nosiai“, o „Pigiausias ES Pasyvus namas“- ir partneriai būtų kiti, ir technologijų derinys būtų kitas.
Be to, namas kiek klaidingai vadinamas „Veikmės PN“. Iš tikro turėtų būti „Paroc PN“. Paroc tokius PN štampuoja po visą ES- ir lygiai pagal tą pačią schemą (pasitelkę „vietinius“ kaip priedangą savo marketingo programai). Pati Veikmė paprasčiausiai įgaus patirties ir žinių (teorijos pirmam PN jiems žiauriai pritrūko)- ir niekas nežino, kuria kryptimi pasuks ateityje. Spėju: kada nors atsigavus ekonomikai- austrų pvz. štampuos „pasyvius“ daugiabučius. Ir dar spėju: kokybiškiau už savo potencialius konkurentus (čia apie mūsų „monstriukus“ statybų sektoriuje).

Aš ir vėl su klausimu. Su kaimynu vis parūkom ir pakalbam apie statybas. Kaip minėjau anksčiau, aš nesu statybininkas, o kaimynas nors ir su VGTU išsilavinimu, bet irgi neprisimena kaip ten su tom varžom sienų. Tarkime, turiu tokią vertę su tokiais matavimo vienetais 0,05 W/(m*K). Ką šis skaičius parodo?