Pasyvus namas ir jo variacijos VII

Tai galioja lietaus vandeniui, kuris per pamatą pagrindų nepasiekia. Todėl jokio skirtumo ar skalda ar žvyras - už sausus pagrindus atsakingas drenažas ir lietaus kanalizacija, kuri sandariais vamzdžiais nuveda vandenį nuo stogo, neleidžia pagrindams įmirkti. Skalda turi didesnį atsparumą gniuždymui, todėl jos pagrindai yra stipresni. Bet tai gali būti per daug 1-2 aukštų namui.
"Keli akmenukai virš žvyro" situacijos nekeičia, visas pagrindas nuo drenažo vamzdžio apačios iki plokštės hidroizoliacijos turi būti kuo sausesnis, kad spustelėjus speigui vanduo esantis grunte nepradėtų kilnoti (vanduo kaip žinia šaldamas plečiasi). Atkreipkite dėmesį į papildomą plokštės ir drenažo apsaugą - aplink plokštę klojamos XPS/geoporo plokštės, su nuolydžiu nuo pastato - tam, kad lietaus vanduo nutekėtų kuo toliau nuo plokštės, apsaugotų drenažo vamzdžius nuo užšalimo, neleistų šalčiui skverbtis po plokšte.

Kokio storio plokstes naudojot ir ar uzleidot plokstes virs drenazinio vamzdzio.

Kadangi pigesnė, naudojau geoporą, lapai 50x500x1000. Jos suklotos perimetru aplink plokštę, virš drenažo ir lietaus kanalizacijos vamzdžių, su nuolydžiu nuo pastato. Pirš plokštės ~20cm žvyro, ji maždaug betono lygyje (apačios ~sutampa).
Geoporas/XPS dėl to, kad tiesiogiai užkastas, ko negalima daryti su EPS - EPS apsaugotas stabilizuota plėvele ir neturi kontakto su gruntu/gruntiniais vandenim.

Viskas teisingai, iskyrus praleistas kapiliarinis vanduo, kuris zemeje yra visuomet ir kyla is apacios.

"keli akmenėliai" nuo jo neapsaugos, abejoju, kad kapiliarinis visai turi įtakos, jo gal paprasčiausiai yra nepakankamai didesnėms grunto deformacijoms per šalčius. Gar reiktų sakyti ne "vanduo" bet "drėgmė".

Teisingai, taip tiksliau. Dėl deformacijų tai taip, manyčiau kad tos drėgmės kiekis per mažas. Kapilerinė drėgmė labiau pavojinga dėl to, jog per ją atnešama drėgmė iki pamatų, ir jei bloga hidroizoliacija, toliau keliauja į pačius pamatus. Akmenukai prie pat pamato konstrukcijos, mano manymu, ne tik kad paspartina bet kokios drėgmės nutekėjimą nuo pamatų, bet ir užkerta kelią kapiliarinei drėgmei. Kažką apie tai skaičiau, bet iki galo dar nesuvirškinau .

Kapiliariškumo esmė tarpuose ir skysčio drėkinime: jei skystis drėkina medžiagą, gauname "dubenėlio" formos paviršių (su į viršų užlenktais kraštais) ir skystis kyla į viršų,jei nedrėkina - paviršius apversto dubenėlio, efektas "kaip nuo žąsies vanduo" ir skystis nekyla. Stambi skalda nesugula labai tankiai, tarpai per dideli ir drėgmė kapiliariškai nekyla.
Nuo kapiliarinės gelbsti tik hidroizoliacija.

Klaipėdoje labai įdomus projektas pasirodė... pristato pasyvių namų gyvenvietę nuo pamatų iki raktų. Hm įdomu...

http://www.skelbiu.l...2-10238260.html

Šendien teko bendrauti su vienu rimtos pamatų firmos specialistu. Šią įmonę man rekomendavo, kaip vieną rimčiausių pamatų statytojų. Tai specialistas išpeikė plokščiuosius pamatus motyvuodamas tuom, jog šie pamatai labai nepatogūs, nes reikia viską (kanalizaciją, vandentiekį ir t.t.) suplanuoti iškarto ir vėliau jau neturėsi galimybės nieko stumdyti. Na šis trūkumas gal kam ir aktualus, bet tik ne man. Beje, dėl neatraminių sienų stumdymo, manau pas plokščiuosius yra net daugiau galimybių.

Kai užėjo kalba apie šilumos nuostolius per polius, tai jis užsiminė, kad per polius iš tikrųjų šilumos nuostoliai yra tokie maži, kad jie turi ištirpt net nepastebėti, kad langas vonioje ir tas daugiau šilumos praleidžia. Na nežinau kokį langą jis turėjo omenį, bet jei grubiai imsim 1 kv.m. langą su šilumos varža R=1, tai U=1. Na jei mano (~60 kv.m. I aukšto grindų plotas) plokšti pamatai būtų kaip Legalet standartinių pamatų ~R=5, tai visų grindų šilumos nuostoliai 12W. Jei omenį turėsim PN pamatų varžą apie R=10, tai nuostolis per pamatus butų apie 6W. Na nežinau, bet lyginant 1W su 6W tai jau neatrodo labai mizernai. Na gerai, neminėjau savo namo grindų ploto, nežinojo kiek pas mane polių reikėtų, greičiausiai ėmė labiau standartinio namo dydį, bet vis tiek, kai kalbam apie standartą nuostoliai per polius iš tikrųjų mizerni, bet kai kalba eina apie PN, tai jau rimčiau žiūri į bet kokius nuostolius.

Na nežinau, kažkaip širdis labiau linksta prie plokščiųjų. Problema, nelabai randu kas patikimai plokščių pamatų techninį projektą paruoštų. Man rekomenduotos rimtos firmos tik gręžtinius daro.

Beje, įvertinęs tai, kad iš Legalett gavau šiltesnių nei standartinų pamatų komercinį pasiūlymą su maždaug dvigubai mažesne kaina nei Vilienė, dabar pradedu suvokti, jog mano namas tikrai mažas Na dar reikės palygintį kitų firmų pasiūlymus ir priiminėt sprendimą.

Kai buvau Restoj, Aeroc atstovas minėjo jog šiuo metu Klaipėdoj statomi pasyvūs namai iš Aeroc blokelių, kurie bus apšiltinti neoporu. (projekto svetainė)

Užkliuvo tai, kad Aereco atstovas įrodinėjo, kad reikia statyti namą iš Aereco 50 cm šiltų akyto betono blokelių ir nereikės namo šiltinti. Ir tas PN kuris dabar statomas Klaipėdoj pagal jį yra apšiltintas Neoporu visai be reikalo . Na nežinau kaip iš tikrųjų, bet man toks teiginys atrodo labiau marketinginis nei vertas rimto dėmesio. Bet kokiu atveju akyto betono blokeliai turės drėgmės. Iš vidinių patalpų į išore tikrai skverbsis nemažas drėgmės kiekis, o neapšiltintos akyto betono išorinės sienos lauko pusės paviršius žiemą tikrai atšals iki minusinės temperatūros, vanduo virs ledu ardydamas blokelį. Turint omenį, kad akyto betono resursas deklaruojamas 25 užšaldymo atšildymo ciklai, kurių pusė greičiausiai praeis per vieną žiemą, aš nedrysčiau teigti, kad bet kokiai sienai iš akyto betono nereikia papildomo apšiltinimo.

Linkęs abejoti rimtos firmos rimtumu. Labai neinžinieriškas požiūris į problemą, iš tikrųjų viskas PRIVALO būti suprojektuota iš anksto nepriklausomai nuo konstrukcijų tipo, o ne davai padarom o paskui pakeisim pagal situaciją. Rimtam profui net į galvą neateitų improvizuoti.
Mažas namas: negi tai yra trūkumas? Ar būtinai lietuviškai turi būti namas didžiausias, mašina galingiausia, dar kai kas ilgiausias, etc? Iš tikrųjų tai labai sveikintina, kad gigantomanija jūsų neužkrėtė ir namą planuojate pagal poreikius o ne pagal tradicijas. Beje tai tik teigiamai atsilieps namo pasyvumui

Noriu paprašyti, gal kas mesteltų nuorodą į kokį tinklapį ar dokumentą, kur aprašyta atsinaujinančių šilumos šaltinių ir pasyvių namų rėmimo tvarka. Kalba nesvarbu. pirmam puslapy gal ir rasčiau bet dabar neturiu google vertėjo, tai sunku suprasti į kokį mišką įžengiau