QUOTE(mintas @ 2011 05 08, 13:46)
Wow, esu sužavėtas tokiu greitu ir gausiu atsiliepimu, pasirodo nemirė šis forumas, jam prijaučiantys pastoviai jį stebi, nors ir nesireiškia . Dėkui visiems už atsakymą, ten kur sunku priimti sprendimą dėl informacijos stokos, labai gerai, kai yra kur tos informacijos pasisemti .
"Biesas" kaip supratau pasirinkote juostinius pamatus? Tai iš tikrūjų Lietuvoje seniausi, labiausiai lietuviui pažystami pamatai, beje juos puikiausiai galima apšiltinti, problema tik viena, su jais sutaupyti tikrai sudėtinga, o kai biudžetas stipriai ribotas norisi ieškoti alternatyvių pigesnių variantų. Nors iš kitos pusės, kadangi apie šiuos pamatus paklausk vos ne bet ko ir gausi išsamų atsakymą, kaip juos darytis, labai logiška tikėtis, jog galima stipriai pataupyti ant jų įrengimo darbų neprarandant kokybės.
Bet vis tik mano širdis labiau linksta prie polinių arba "švediškos plokštės" ir nors poliniai atrodo kaip ir patikimiau, PN atžvilgiu patraukliausiai atrodo "švediška plokšte".
Santykinai man neįdomu, man svarbu, kad visuma harmoningai įsilietų į biudžetą. Tuo labiau, kad kitais, o PN atžvilgiu svarbiausais, aspektais plokštieji pamatai be konkurencijos.
Mano atveju bus 24 cm storio blokeliai, taip kad rostverkas būtų reikalingas.
Super, įdomu būtų išgirsti daugiau informacijos. Kas atliko techninį projektą? Kokia projekto kaina? Kas vykdo pamatų įrengimo darbus? Kokia preliminari pamatų kaina sutarta? Kokie pamatų išplanavimai?
Na nesu specas, kad galėčiau kvalifikuotai atsakyti, bet logiškai mąstant, tai rostverka galima nesunkiai apšiltinti vos ne betkada, šiek tiek sudėtingiau su grindimis, bet teoriškai mąstant, jas visas galima pakeisti nekenkiant pastatui, poliai savo darbą turėtų neblogai atlikti.
Plokštės atveju situacija prastesnė, prapuolus putplasčiui po plokšte, ją apšiltinti galėsi tik šiltinimo sluoksnį dėdamas ant viršaus, taip sumažindamas lubų aukštį, bei tokiu atveju niekaip nepavyktų išvengti šalčio tiltelių.
Bet gal geriau nesivelkime į šiuos filosofinius išvedžiojimus. Iš esmės kalbėdamas apie putplasčio suirimą, ar apie tai, kad jį gali suėsti pelės, aš rėmiausi "vbs" (viena bobutė sakė) informacija, ir kreipdamasis čia norėjau sužinoti ant kiek ji pagrįsta, ar čia tikrai yra pavojai, ar tai tik kitą apšiltinimo medžiagą pardavinėjančių marketologų dezinformacija.
Iš esmės tai nelabai norėčiau leistis į visokius filosofavimus. Kaip jau minėjau, labiau norėjau išgirsti praktikų pasisakymus šiuo klausimu, o iš mano, kaip ne šios srities specialisto pusės, ši informacija yra pakankamai tikėtina. Gyvi padarai siekdami susisukti lizdus gali ieškoti tam labiausiai tinkančios terpės, tuo labiau, jei kalba eitų apie žiemą, tai šiltesnės vietelės savo urveliui, nei putplastis šalia šildomo namo, pelės manau niekad gyvenime nerastų. Laikui bėgant tikėtina, kad urvų sistema plėstųsi ir jei imtume terminą, sakykim 50 metų, iš to putplasčio gali nieko nebelikti.
Sunku ką teigti apie ateitį, jos nesulaukus. Pasižiūri į tai, ką padarė Kubilius ir mąstai apie tai, kad jei daugiau tokių vyrų valdžioje, tai gal ir aš pats senatvės Lietuvoje nesulauksiu. Tada namo ne tik kad mano vaikams, bet ir man pačiam nebereikės. O jei prisiminsim apie tai, kad Baltarusijoje statoma atominė elektrinė 50 km nuo Vilniaus, tai gal iš vis, ne tik mano namo niekam nereikės, bet ir pats Vilnius bus negyvenama zona.
Dar kartą labai dėkoju visiems atsakiusiems. Jūsų atsakymai tikrai padeda apsispręsti.
"Biesas" kaip supratau pasirinkote juostinius pamatus? Tai iš tikrūjų Lietuvoje seniausi, labiausiai lietuviui pažystami pamatai, beje juos puikiausiai galima apšiltinti, problema tik viena, su jais sutaupyti tikrai sudėtinga, o kai biudžetas stipriai ribotas norisi ieškoti alternatyvių pigesnių variantų. Nors iš kitos pusės, kadangi apie šiuos pamatus paklausk vos ne bet ko ir gausi išsamų atsakymą, kaip juos darytis, labai logiška tikėtis, jog galima stipriai pataupyti ant jų įrengimo darbų neprarandant kokybės.
Bet vis tik mano širdis labiau linksta prie polinių arba "švediškos plokštės" ir nors poliniai atrodo kaip ir patikimiau, PN atžvilgiu patraukliausiai atrodo "švediška plokšte".
Santykinai man neįdomu, man svarbu, kad visuma harmoningai įsilietų į biudžetą. Tuo labiau, kad kitais, o PN atžvilgiu svarbiausais, aspektais plokštieji pamatai be konkurencijos.
Mano atveju bus 24 cm storio blokeliai, taip kad rostverkas būtų reikalingas.
Super, įdomu būtų išgirsti daugiau informacijos. Kas atliko techninį projektą? Kokia projekto kaina? Kas vykdo pamatų įrengimo darbus? Kokia preliminari pamatų kaina sutarta? Kokie pamatų išplanavimai?
Na nesu specas, kad galėčiau kvalifikuotai atsakyti, bet logiškai mąstant, tai rostverka galima nesunkiai apšiltinti vos ne betkada, šiek tiek sudėtingiau su grindimis, bet teoriškai mąstant, jas visas galima pakeisti nekenkiant pastatui, poliai savo darbą turėtų neblogai atlikti.
Plokštės atveju situacija prastesnė, prapuolus putplasčiui po plokšte, ją apšiltinti galėsi tik šiltinimo sluoksnį dėdamas ant viršaus, taip sumažindamas lubų aukštį, bei tokiu atveju niekaip nepavyktų išvengti šalčio tiltelių.
Bet gal geriau nesivelkime į šiuos filosofinius išvedžiojimus. Iš esmės kalbėdamas apie putplasčio suirimą, ar apie tai, kad jį gali suėsti pelės, aš rėmiausi "vbs" (viena bobutė sakė) informacija, ir kreipdamasis čia norėjau sužinoti ant kiek ji pagrįsta, ar čia tikrai yra pavojai, ar tai tik kitą apšiltinimo medžiagą pardavinėjančių marketologų dezinformacija.
Iš esmės tai nelabai norėčiau leistis į visokius filosofavimus. Kaip jau minėjau, labiau norėjau išgirsti praktikų pasisakymus šiuo klausimu, o iš mano, kaip ne šios srities specialisto pusės, ši informacija yra pakankamai tikėtina. Gyvi padarai siekdami susisukti lizdus gali ieškoti tam labiausiai tinkančios terpės, tuo labiau, jei kalba eitų apie žiemą, tai šiltesnės vietelės savo urveliui, nei putplastis šalia šildomo namo, pelės manau niekad gyvenime nerastų. Laikui bėgant tikėtina, kad urvų sistema plėstųsi ir jei imtume terminą, sakykim 50 metų, iš to putplasčio gali nieko nebelikti.
Sunku ką teigti apie ateitį, jos nesulaukus. Pasižiūri į tai, ką padarė Kubilius ir mąstai apie tai, kad jei daugiau tokių vyrų valdžioje, tai gal ir aš pats senatvės Lietuvoje nesulauksiu. Tada namo ne tik kad mano vaikams, bet ir man pačiam nebereikės. O jei prisiminsim apie tai, kad Baltarusijoje statoma atominė elektrinė 50 km nuo Vilniaus, tai gal iš vis, ne tik mano namo niekam nereikės, bet ir pats Vilnius bus negyvenama zona.
Dar kartą labai dėkoju visiems atsakiusiems. Jūsų atsakymai tikrai padeda apsispręsti.
15000 uz pamtus 230 m2 bendro ploto namui,pagal jus daug ar mazai?
Kas liecia pulistirola ir ziurkes,tai esu mates puiku pavyzdi pas tevus sodo namelyje palepeje.. Ten peles autostradas issigrauzusios lenktyniu zaisdavo.. Siektiek as ju prisibijau,bet sukandes dantis vistiek pulistirolinin nama statysiuos
Pas mane kaip ir juostiniai,tik siektiek modifikuoti.Tai yra iskart si siltinimu,kuris tolygiai susijungs su sienu siltinimu. pamato varza R=6..