Pasyvus namas ir jo variacijos VII

Gal jus i pirma sios temos puslapi nueikit. Analizei ten medziagos tikrai daug

Ačiū

Informacijos keliems menesiams skaitymo

sveiki, daug vilties į GSM ir radijo apsaugos sistemas be nuolatinio duomenų apsikeitimo tarp objekto ir apsaugos paslaugų tiekėjo, nedėčiau. Radijo ryšys blokuojamas gan nesudėtingomis priemonėmis. liks tik vietinė sirena, kuri gali atkreipti aplinkinių dėmesį į Jūsų namą. Taigi ją reikia sumontuoti taip, kad ji būtų sunkiai pasiekiama, nes vagis pirma sunaikins ją, o tik po to lįs į namą.
Čia iš praktikos.

Ačiū už patarimus. Kiek teko dometis dažnai sistemos bendrauja internetu, ne radio dažniais?

Tikiuosi jūsų praktika montuoti sistemas, ne naikinti prieš lendant

Visos apsaugos priemones iveikiamos, bet norint iveikti bet kokia, pirmiausiai reikia zinot, kad ji yra, o antra jei jau zinai yra, reikia zinot, kas per signalizacija idiegta kad galima pries ja naudoti priesnuodzius. Is esmes GSM rysio blokatoriai tikrai ne naujiena, bet kad ji turet, reikia ruostis vagystei. Kuo zmogus ilgiau ruosiasi vagystei, tuo jis labiau krenta i akis, tuo jis lengviau pastebimas.

Sutinku, kad visuomet geriausia apsauga, kai ja vykdo gyvas asmuo, pav. apsaugos firma, bet jei jau zengiam dar toliau, tai gal samdykimes apsaugos darbuotojus patys

Objektams priskiriami potencialios pasikesinimo rizikos lygiai ir pagal juos parinkinejama apsaugos priemone. Kuo didesne rizika, tuo apsaugos priemone turi buti rimtesne. GSM apsaugine signalizacija tikrai nera panaceja nuo visu ligu, bet pakankamai nebloga apsaugos priemone tinkama pritaikyti eiliniam namui, kuriame nera saugomos dideles vertybes.

Reikia tureti omeni, kad jei nera zinoma kad name yra daug vertingu daiktu, yra labai maza tikimybe tiketis suplanuoto isilauzimo, greiciausiai ten uzklys koks atsitiktinis mazai patirties turintis vagisius. Nuo tokiu mano nuomone labiausiai ir reiketu saugotis.

Norėčiau padiskutuoti apie pamatus. Nors apie Juos daug buvo diskutuota, į man iškilusius klausimus diskusijose taip ir neradau atsakymo.

Statant namą, labai svarbu gerai suderinti visus namo mazgus. Taigi, pamatai irgi turi atitikti visą PN namo koncepciją. Kadangi planuoju maksimaliai atpiginti mano konstrukciją, tai namas planuojamas be rūsio. Logiška piginti konstrukciją atsisakant juostinių pamatų ir juos keičiant iš principo turinčiais būti pigesniais poliniais pamatais arba plokščiaisiais.

PN namo koncepcijai artimiausi yra plokštieji pamatai, juos būtent ir pasirinko "Vilienė", bet jie yra pakankama naujovė Lietuvoje todėl kyla šioks toks nepasitikėjimas jais. Netgi "Veikmė" savo pirmajame PN pasirinko gerai apšiltintus polinius pamatus. Net ir antrajame etape iš dviejų pastatytų namų vienas su poliniais pamatais, kitas su plokščiais "Legalet" pamatais.

Taigi, niekaip negaliu apsispręsti kurio tipo pamatus pasirinkti.

Plokštieji pamatai turi vieną minusą žiūrint mano, kaip ne šios srities specialisto akimis. Tas minusas yra tai, dėl ko šio tipo pamatai ir yra vertinami PN srityje. Šio tipo pamatų monolitinė plokštė neturi kontakto su žeme, taip išvengiant šilumos tiltelių. Bet būtent tas putplasčio sluoksnis man ir kelia nepasitikėjimą. Kas bus po 50 metų su tuo putplasčiu? Nors statistiškai, tiek metų man gyvent jau nelemtą, bet vis tik turiu vilties tiek nugyventi . Užsienio literatūroj iš esmės apie tai nekalbama, ten kaip supratau niekas nemąsto apie ilgalaikes statybas. Kaip supratau, jie samprotauja taip, kad namą pasistatei sau, o vaikai vis tiek seną namą griaus ir naują statys. Taigi, atsakymo taip ir neradau. Kas gi tam putplasčiui bus po 50 metų. Dar vienas dalykas. Jei tik kas užsimena apie putplastį, iškart būtinai atsiranda nors vienas veikėjas (greičiausiai prekiaujantis akmens vata ), kuris gąsdina pelėmis. Kiek klausiau tikrai rimtų specialistų, tik išgirdę klausimą apie peles, tik trauko pečiais ir sako, nuo šitų padarėlių vaistų nėra, net ir pro betoną prasigraužia. Taigi, ar galima tokiu atveju pasitikėti putplasčiu ir visą namą gražiai padėti ant putplasčio. PN atveju tas sluoksnis būtų tikrai nemažas. Kas bus jei tas putplastis supus, ar kaip kitaip deformuosis, ar jei kokioje vienoj namo pusėj jį visą sugrauš pelės?

Taigi, niekur neradęs atsakymo į šį man ramybės nedavusį klausimą su architektu sutariau projektuoti polinius pamatus. Kaip ir raminau save tuo, kad pirmasis PN Lietuvoje irgi su poliniais. Bet vis tik, kuo toliau, tuo labiau mastau apie tai, kad poliai bus tikrai nemažas šalčio tiltelis. Standartui tai gal net nepasijaustų, bet kai kalba eina apie PN tai gali būti rimta problema. Dar viena problema yra ta, kad grindys betonuojamos su tarpeliu nuo rūstverko. Taigi, čia kyla dar viena potenciali sandarumo problema, ypač jei prisiminsim kiek aukščiau paminėtus pusiau naminius gyvūnėlius. Polius galima šiltinti, bet vis tiek jie nešiltinami visu polių ilgiu. Pradėjau mastyti, kad jei bandysi labai gerai apšiltinti polinius pamatus, konstrukcija gausis net brangesnė, nei seni geri išbandyti laiko, gerai apšiltinti juostiniai pamatai. O su juostiniais pamatais, žiūrėk dar ir rūsį įsirengsi . boilerinę iš gyvenamųjų patalpų išmesti galėsi. Na bet vis tik su juostiniais nusiteikęs neprasidėti, vis tik finansinės galimybės verčia ieškoti piniginei lengvesnių variantų.

Kokius gi pamatus pasirinkti? Ar atlaikys švediška plokštė visokias graužikų invazijas? Ar įmanoma tikrai gerai apšiltinti polinius pamatus? Ar neatsiranda sandarumo problemos poliniuose pamatuose? Ar įmanoma surasti statytoją Lietuvoje, kuris kokybiškai pagamintų gerai apšiltintus polinius pamatus už protingą, juostinių pamatų irengimo neviršijančią kainą? Pagelbėkit surasti atsakymus į iškilusius ir čia išdėstytus klausimus?

P.S. Kokiems pamatams Jūs teikiate pirmenybę ir kodėl?

Asmeniskai as,tam kad mano namas stovetu ant tvirto pagrindo,bet neturetu salcio tiltu,nusprendziau pamata kelti is liktiniu klojiniu. Tereiks tik juos normaliai izoliuoti nuo grunto,bet tai daroma ir paprastiem pamatam,vadinas islaidos bus tokios pat. 70 beginiu metru liktiniu klojiniu man kainavo 9000 plius zemes darbai,armatura,betonas. O del pulistirolo devejimosi,tai mintis idomi.

plokste pats brangiausias santikinai pamatas - jis tvirtas ten kur to nereikia ir visishkai neremontuotins.. juostiniai be rusio neturi prasmes - o salcio tiltas salycio su zeme prame dydesnis.. poliniai - salcio tiltas tik per polius - tvirtumas tik ten kur reikia - kaip ir geriausia.. bet kaikurioms prasmems poliniai visishkai perdaug - karkasui pvz rostverkas nereikalingas pakanka isukamu poliu - bruso - ir belekokio sumushtinio - aishq namas kabes ore.. todel ziureti pamatus be sienu - ner prasmes, o sienu kostruktyvas lems ir pamato pasirinkima..

As pasirinkau plokstuminius pamatus. Pradejo irengineti pries tris dienas. Del polistirolo tai nebaisu, nes nuo saules ir nuo dregmes apsaugota gerai tai nera jokiu rimtu priezasciu jam suirti.
O kaban tu skaiciavai kad teigi jog plokste brangiausia. Reikia ivertinti tai kad plokste jau su siltomis grindimis ir visais inzineriniais tinklais + drenazas ir cokolio apdaila.

Akivaizdu, kuriuo keliu nuėjo Veikmė Nors iš esmės tai pradininkai be butinybės kopijuoti - ne visi jų sprendimai yra neginčytini.

Kas bus jei nebus putplasčio??? Tiesiog turėsite plokščius panatus, gal nešiltintus kaip ir polinius, nebent rostverką ir polius šiltinsite ne putplasčiu

Pelės: ar ne Holivudo įtaka? Tikite, kad pelės pasikas po jūsų pamatu tik tam, kad krimstelt EPS? Kas ten jas dar vilioja, gal lašinukų žadat po pamatu pakast? Apsaugokite savo EPS cetriu, nemanau, kad pelės graušis kiaurai betoną kad patektų į EPS

Namui 50 metų: dabar žiuriu į namus, statytus prieš gal 20-30 metų UK, ne todėl kad jie pelių pagraužti, bet todėl kad technologiškai atsilikę, nepatrauklūs dizaino požiūriu - griuva užleisdami vietą naujiems. Jūsų ir mano vaikai sakys durneliai tėvai statė, laikas griaut - už metų kitų pademonstruosiu savo pavyzdžiu. Neabejoju jusiškiai galvos ne kitaip.
Papildyta:


Long time no see Jau buvau nusprendęs kad tik rietenos ir oponavimas Evoy jus palaikė šioje temoje.
Mintys apie pamatus labai filosofines, ne labai inžinierinės, bet vis tiek džiugu kad grįžote.

Tvirtas ten kur nereikia - keista išvada. Tvirtumas baigiasi būtinumu. Juk nereikia ~150m2 namui plokštės betonuoti 2m storio, ala new Ignalina AE Šiaip mamatai skaičiuojami pagal grunto atsparumą, jei statote ant uolos gal ir 5cm plokštė yra "pereboras". Todėl nesutinku su "kur nereikia". Kas dirba tik nedideliu atraminiu plotu į tankų, atsparų gruntą, o kas dirba dideliu plotu į durpes, sąnašas ar plauksmėlį. Galų gale viskas susiveda į galutinį skaičių - MPa, kas tai yra jus puikiai žinote


Papildyta:

Liuks. Galetumet pasigirti rezultatais bet jau įkeldama/as (sorry nežinau kaip teisingai kreiptis) nuotraukas, padrąsinant kitus besistatančiuosius (pvz Biesą).
Galiu jus paguosti, kad yra toks atvejis, kai EPS liktinių namas stovi netinkuotas gal jau 10m ir nieko jam neatsitiko, tik pagelto ir viskas. Joks velnias to EPS neims Nuoširdžiai linkiu jums sėkmės

Wow, esu sužavėtas tokiu greitu ir gausiu atsiliepimu, pasirodo nemirė šis forumas, jam prijaučiantys pastoviai jį stebi, nors ir nesireiškia . Dėkui visiems už atsakymą, ten kur sunku priimti sprendimą dėl informacijos stokos, labai gerai, kai yra kur tos informacijos pasisemti .

"Biesas" kaip supratau pasirinkote juostinius pamatus? Tai iš tikrūjų Lietuvoje seniausi, labiausiai lietuviui pažystami pamatai, beje juos puikiausiai galima apšiltinti, problema tik viena, su jais sutaupyti tikrai sudėtinga, o kai biudžetas stipriai ribotas norisi ieškoti alternatyvių pigesnių variantų. Nors iš kitos pusės, kadangi apie šiuos pamatus paklausk vos ne bet ko ir gausi išsamų atsakymą, kaip juos darytis, labai logiška tikėtis, jog galima stipriai pataupyti ant jų įrengimo darbų neprarandant kokybės.

Bet vis tik mano širdis labiau linksta prie polinių arba "švediškos plokštės" ir nors poliniai atrodo kaip ir patikimiau, PN atžvilgiu patraukliausiai atrodo "švediška plokšte".



Santykinai man neįdomu, man svarbu, kad visuma harmoningai įsilietų į biudžetą. Tuo labiau, kad kitais, o PN atžvilgiu svarbiausais, aspektais plokštieji pamatai be konkurencijos.



Mano atveju bus 24 cm storio blokeliai, taip kad rostverkas būtų reikalingas.



Super, įdomu būtų išgirsti daugiau informacijos. Kas atliko techninį projektą? Kokia projekto kaina? Kas vykdo pamatų įrengimo darbus? Kokia preliminari pamatų kaina sutarta? Kokie pamatų išplanavimai?



Na nesu specas, kad galėčiau kvalifikuotai atsakyti, bet logiškai mąstant, tai rostverka galima nesunkiai apšiltinti vos ne betkada, šiek tiek sudėtingiau su grindimis, bet teoriškai mąstant, jas visas galima pakeisti nekenkiant pastatui, poliai savo darbą turėtų neblogai atlikti.

Plokštės atveju situacija prastesnė, prapuolus putplasčiui po plokšte, ją apšiltinti galėsi tik šiltinimo sluoksnį dėdamas ant viršaus, taip sumažindamas lubų aukštį, bei tokiu atveju niekaip nepavyktų išvengti šalčio tiltelių.

Bet gal geriau nesivelkime į šiuos filosofinius išvedžiojimus. Iš esmės kalbėdamas apie putplasčio suirimą, ar apie tai, kad jį gali suėsti pelės, aš rėmiausi "vbs" (viena bobutė sakė) informacija, ir kreipdamasis čia norėjau sužinoti ant kiek ji pagrįsta, ar čia tikrai yra pavojai, ar tai tik kitą apšiltinimo medžiagą pardavinėjančių marketologų dezinformacija.



Iš esmės tai nelabai norėčiau leistis į visokius filosofavimus. Kaip jau minėjau, labiau norėjau išgirsti praktikų pasisakymus šiuo klausimu, o iš mano, kaip ne šios srities specialisto pusės, ši informacija yra pakankamai tikėtina. Gyvi padarai siekdami susisukti lizdus gali ieškoti tam labiausiai tinkančios terpės, tuo labiau, jei kalba eitų apie žiemą, tai šiltesnės vietelės savo urveliui, nei putplastis šalia šildomo namo, pelės manau niekad gyvenime nerastų. Laikui bėgant tikėtina, kad urvų sistema plėstųsi ir jei imtume terminą, sakykim 50 metų, iš to putplasčio gali nieko nebelikti.



Sunku ką teigti apie ateitį, jos nesulaukus. Pasižiūri į tai, ką padarė Kubilius ir mąstai apie tai, kad jei daugiau tokių vyrų valdžioje, tai gal ir aš pats senatvės Lietuvoje nesulauksiu. Tada namo ne tik kad mano vaikams, bet ir man pačiam nebereikės. O jei prisiminsim apie tai, kad Baltarusijoje statoma atominė elektrinė 50 km nuo Vilniaus, tai gal iš vis, ne tik mano namo niekam nereikės, bet ir pats Vilnius bus negyvenama zona.

Dar kartą labai dėkoju visiems atsakiusiems. Jūsų atsakymai tikrai padeda apsispręsti.