Pasyvus namas ir jo variacijos VII

Kilo mintis, jog nelabai kas buvo paminejas statybos technologija, kuri mano nuomone tiktu pasyviu namu statybai neblogiau nei putplastiniai blokeliai. Tai irgi cementine konstrukcija, kur cementas pilamas tarp dvieju skiedru-cemento ploksciu. Sios technologijos atstovai:

velox:
http://www.velox-build.lt
http://www.velox.lt/

bauvox:
http://www.bauvox.lt

izolox
http://www.izolox.lt/ - puslapis pakolkas tuscias
http://www.durisolplokste.lt

Pasidalinsiu info kuria man pavyko surinkti apie pirmojo Veikmės pasyvaus namo sąnaudas. Informacija nėra labai objektyvi todėl nesiekiu nieko labai kritikuoti, o tik siūlau pamastyti įpač planuojančius panašaus namo statybą.
1. Veikmė pateikia skaičių, kad per keturis mėnesius dujų sunaudota 850 kub. m. mažiau nei standartiniame. (Tai yra apie 6800 kWh)
2. Kitame šaltinyje jie teigia, kad dujų buvo sunaudota maždaug 2 kartus mažiau nei standarte.
3. Dar turime skaičių, kad per 4 mėn. visoms reikmės sunaudota 50 kWh/kvm (50x200=10000kWh)
4. Parodoje komercijos direktorius parodė lentelę kurioje be kita ko matėsi ir dujų sanaudos per mėnesį, jos buvo virš 200 - 300 kub per mėnesį. Tikėjausi, kad be vargo šią info rasiu internete todėl nesistengiau tiksliai įsiminti. Bet kuriuo atveju manau labai nesuklysime padarę išvadą, kad per keturis mėnesius buvo sunaudota 850 kub dujų nors šis skaičius ir nėra tikslus.
5. Parodoje pamatę mano išpūsta akis dėl tokių didelių sąnaudų, man paaiškino, kad klientas iš standartinio namo buvo labai taupus, o iš pasyvaus labai išlaidus. Ir kad vienu laipsniu didesnė temperatūra pareikalauja 6% didesnių energijos sąnaudų. (Kas tikite skaičiavimus galite atitinkamai pakoreguoti)

Siūlyčiau rimtai nežiūrėti į pono Zarembos pasisakymus apie iš pradžių 15, o po to 20 kWh/kvm per metus, o paskaičiuoti patiems.

Vien dujų kurios buvo naudojamos tik šildymui ir vandens ruošimui buvo sunaudota 6800 kWh. Tas namas yra apie 200 kv. Taigi per keturis mėnesius jau sunaudojome 34 kWh/kvm!!! Manau visai normalu kad per likusius 8 mėn pridėsime dar 15 kWh/kvm ir turėsime viso labo apie 50kWh/kvm. Tai 3 kartus daugiau, nei vokiečių priimtas ir Veikmės deklaruotas pasyvaus namo standartas.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į likusią energijos dalį gautą iš elektros. Per keturis mėnesius 3200 kWh. Arba maždaug 800 kWh elektros per mėnesį. Pats gyvenu panašaus dydžio standartiniame name šildomame dujomis. Nemažai verdame, kepame nuolat veikia rekuperatorius. Visada galvojau, kad 400 - 500 kWh sunaudotos elektros yra gana daug. Todėl galima spėti, kad dalis tų 800 kWh panaudojama vandens ir rekuperatoriaus šildymui.

Iš pradžių nelabai patikėjau, kad taip gali būti. Tačiau pažiūrėkime į šį reikalą ramiai. Kuo skiriasi Veikmės pasyvus namas nuo standarto. Dvigubai geresnės sienų varža, šiek tiek geresnė langų varža ir šiek tiek geresnis sandarumas. Tikrai būtų naivu tikėtis, kad dėl tokių priemonių energijos sąnaudos sumažės 4 kartus. Geriausiu atveju 2 kartus sumažės energijos sąnaudos šildymui.
Labai nustebau įvairiuose šaltiniuose radęs info, kad vandens šildymui 4 asmenų šeimai metams reikai apie 4000 kWh energijos. 200 kvm namui tai yra 20 kWh/kvm per metus. Nustebau dėl to, kad pasyviame name šilto vandens ruošimui energijos reikia nemažiau nei namo šildymui.

Išvada tokia, kad norint turėti iš tiesų pasyvų namą toli gražu neužtenka R 10 sienų, šiltesnių langų ir kiek didesnio sandarumo. Teks kaip Viliui rausti žemės šilumokaičius, statyti galingus saulės kolektorius ir akumuliacines talpas. Beto dar reikėtų dėl šaltesnės ir ilgesnės žiemos susitarti dėl lietuviško pasyvaus namo standarto, kuris turėtų būtų bent 20 kWh/kvm.

Uzkliuvo man siamia forume tai, jog EVOY i 15 KW vienam kv. m. itrauke ir sildymo ir karsto vandens poreiki. Niekur kitur tokiu skaiciu man matyti neteko, visur kitur 15 Kw buvo deklaruojama tiktai sildymui. Taip, kad nesivadovauti EVOY pasiulytu variantu, tai veikmes namas su 20 kW / 1 kv.m. pakoregavus tam tikrus silumos preikio parametrus gali sutilpti i pasyvaus namo reikalavimus.

Beje, dar vienas parametras. Nezinau kaip su sia ziema, bet praeita ziema, kai namas dar priklause Veikmei, tai juose buvo palaikoma minimali temperatura ir lyginant su analogisku standartu, pasyviame buvo sunaudota duju jei tiksliai prisimenu, 4 kartus maziau, o temperatura buvo aukstesne.

Labai daug kas priklauso nuo pacio vartotojo ir jo iprociu.

15kWh yra teisingas brenčkarkt
Veikmė statė PN Lietuvoje, kur 15kWh gali būti kvestionuojami (tipo ne ta klimato juosta ) bet šūdas tas kareivis katras nenori būti generolu
Būkim generolais bent artimoj ateity

Duris jau isistatei, kada kraustysies gyventi ?

Veikmė savo namo pristatyme teigia, kad numatytas oro šildymas ir vandens ruošimas elektra. Vadinasi prie suvartotų dujų kiekio būtų teisinga priskyrti ir pusę suvartotos elektros energijos. Kokiu atveju gaunasi, kad per 4 žiemos mėnesius šildymui ir vandens ruošimui buvo sunaudota 42 kWh/kvm (6800+1600/200). Jei laikysime, kad vandes paruošimui reikia 20 kwh/kvm tai per keturis mėnesius tam buvo sunaudota 7 kWh/kvm. Vien tik šildymui lieka 35 kWh/kvm.
Nereikėtų pamiršti, kad kalbame apie 4 mėnesius. Todėl mažiausia dar 5 kWh/kvm norom nenorom turime pridėti.
Taigi viso turime 40 kWh/kvm namo šildymui ir 20 kWh/kvm šilto vandens ruošimui.
Anot Veikmės taupiai gyvenant šituos skaičius galima būtų 10 - 15 procentų pamažinti. Tačiau pareguliavus tam tikrus paramentrus prie pasyvaus namo standarto bent priartėti tikrai nepavyks.

Papildyta:


Pritariu, kad šūdas kareivis kuris nesistengia tapti generolu. Bet dar didesnis šūdas tas kareivis, kuris nusipirkes griūnuose treningus su raudonom juostom ir užsidėjęs Benderio kepurę, pasiskelbia generolu. Net ordiną už metų gaminį gavo.
Tokius generolus reikėtų gerokai papurtyti už klaidinančią reklamą.

Deja, bet tik durys įsikraustimo neapsprendžia Dar aibė vidaus apdailos - o čia žymiai sudėtingiau nei sienos ir stogas. Duok dieve rugsėjį-spalį, prieš šildymo pradžią kad tik spetume. Norisi neskubant padaryti "kaip sau"
Papildyta:


Veikmės negiriu ir nesižaviu, bet kol kas jie vos ne pionieriai - bent jau reklamos sryty tai neabejotini Kadangi geresnio, labiau išliaupsinto PN niekas nepastatė, tai ordinas atiteko Veikmei. Jei nėra pasyvesnių, tai jų pats pasyviausias
Klaidinanti reklama: čia labai subjektyvi sritis, nes nėra realių LT PN standartų. Net jei neatitinka vokiškųjų dar nereiškia, kad jų statinio negalima vadinti "pasyviuoju namu". Kai bus patvirtintas standartas oficialiai, tada galima bus vienareikšmiškai nustatyti atitinka ar ne. Patys veikmininkai žada savo pastatą sertifikuoti pas W.Feistą - įdomu ar užteks tik susimokėti už sertifikatą, ar realiai reiks atitikti parametrus?
Bet kokiu atveju Veikmė nusipelno bent trupučio pagarbos už pastangas. Rezultatai - kaip kas vertina, bet pastangos akivaizdžios.

Pastangos pastangoms nelygu. Vat, buvau Veikmės PN pristatyme, ir sužinojau, jog Lietuvos rinkoje nėra durų, kurių šilumos varža būtų didesnė nei langų, todėl ir pas juos statomos durys su langų stiklo paketais, iš esmės kažkas panašaus į platesnes, dvivėres balkono duris. O vat kitas žmogelis, besistatantis iš putplasčio PN sau, nusprendė, kad jam tokios varžos per mažai ir pasigamino toje pačioje Lietuvoje didesnės šiluminės varžos duris. Kokios jos varžos iš tikrūjų, kaip ir neaišku, bet pastangos tai skiresi, o galimybės taipogi. Veikmė tikrai manau turi didesnes galimybes, tiek ten profesionalų surinkta į vieną vietą ir finansais operuoja manau taipogi didesniais.

Vis tik įdomu, kokia iš tikrūjų reali durų varža? Ir kaip įmanoma būtų ją sužinoti. Aš įsivaizduoju, kad tik apskaičiuoti turėtų būti galima, ką beje ir padarei, bet tai tikrai nėra tikslu. Gal termonuotraukos ką parodys sekančią žiemą?

..man rods nebuvo tiksliai tos durys suskaičiuotos, ką būtų galima nesunkiai suskaičiuoti, taikant langų skaičiavimo fomulę:

(rėmo plotas*U remo+stiklo plotas*U stiklo+st.rėmelio plotas*U rėmelio)/ (rėmo plotas + stiklo plotas)

Pakankamai daug nežinomųjų: U rėmo - kokia mediena, ir kokia jos lambda? Paketo U turim, reikia įvertinti papildomo stiklo bei oro tarpo U - tai pakankamai sudėtinga. Plokštė - kokia jos lambda? Nežinau gamintojo planų, bet gal sertifikuos kada savo gaminį? SA institute tai nesunkiai padaroma, gal tik litų už tai reik išmest.
Nesu didelis termovizijos žinovas, bet yra metodika, kaip iš termonuotraukų skaičiuojama U, VGTU taip yra testavę namo renovaciją. Todėl teoriškai termovizija gali duoti atsakymą. Teks palaukti iki vėlyvo rudens. Bet neabejoju (gal reiktų rašyti "tikiuosi") kad R tikrai žemiau 3 nekris.
Papildyta:


Veikmė gali argumentuoti, kad durų atitvaros plotas pakankamai nedidelis lyginant su visų atitvarų plotu ir todėl nuostoliai per duris nėra tragiški Bet durys žymiai lengviau sprendžiasi nei langai, joms juk šviesos laidumas nėra būtinas todėl galima naudoti ne skaidrias medžiagas. Paprasčiausiai apsileidimas su durimis, kodėl niekas iki šiol rimčiau nepagalvojo?
Net ir dabar durys savo varža atsilieka trim kartais - situacija nėra pavyzdinė, bet žymiai geresnė nei su rinkoje esamom U~1,2.

Duru plotas ~250 KARTU mazesnis uz sienu ir langu plota. Ar verta investuot tiek pinigu i toki mizerna nuostoliu saltini?

O seip tikrai idomus klausimas. Idomu, kaip savo gamini ivertino duru gamintojas? Nebutina visu smulkmenu, iki kiek nusiderejai, bet ir tai butu visai idomu .