Pasyvus namas ir jo variacijos VII

Prašom:
http://www.passivhau...assivehouse.htm

Štai vokiečių PN papildomų investicijų ir atsiperkamumo skaičiavimai skaičiavimai. Jie aiškiai parodo, kad 149 kv. PN statyba pabrangsta 14 000 eurų, o ši suma atsipirks tik po 30 metų.

Beje, ar kas skaičiavote iš esmės. Mintis būtų tokia. PN reikia daugiau vatos, geresnių langų ir pan. Tai reiškia, kad pagaminti daugiau vatos yra sunaudojama daugiau energijos, nei statant standartinį namą, kuriam reikia beveik per pus mažiau vatos. Tai reiškia, kad ne tik pati vata yra dvigubai brangesnė, bet ir jos pagaminimas sunaudoja papildomą energiją. O tai irgi yra nuostoliai plačiąją energijos prasme.

Taigi kalbant apie PN reikia vertinti visą produkto gyvavimo ciklą. Tokiu atveju namas ne toks jau ir energetiškai efektyvus gali būti, nes vatos gamintojai, gamindami tą vatą. sunaudojo daugiau rusiškų dujų, tada furrininkas Juozas sudegino ddvigubai daugiau salerko veždamas tą dvigubai brangesnę vatą, tada smeigių gamintojas sunaudoja dvigubai daugiau metalo, kad pagamintų dvigubai ilgesnę smeigę reikalingą tai vatai pritvirtiniti ir t.t.


Papildyta:
Kalbant apie energiją plačiąją prasme JAV yra labai vertinama, jei namas statomas iš kuo arčiau nukirstų ir kuo mažesniu atstumų vežtų medžių. Jie žiūri į namą atsinaujinančia prasme: nukirstą medį galima užauginti, o jei tas medis auga už 5 km, tai nebus brangu jį atsivežti.

Lietuvis gi perka N dalykų, kurie į jo namą atkeliauja nuo Vokietijos iki Rusijos. Plačiąją prasme prarandama ir išvaistoma itin daug energijos. O po to bandoma taupyti. Absurdas.

na klausimas gal ne i tema.tu angliskai gerai supranti?

Kaip tai suprasti?

ar gerai moki angliskai?ar viska supratai kas tame straipsnyje parasyta ir apie ka jis

Ne, nesuprantu. Išversk.

cia sitas straipsnis buvo isnagrinetas senoje temoje,gal praziopsojei.bet nukopijuosiu:

* Additional thermal insulation in wall, roof and slab on ground:
4,800 €
* Passive House windows: 5,400 €
* Ventilation with heat recovery: 5,200 €
* Savings from smaller oil tank, boiler; elimination of radiators: -1,400 €
(we do not count the additional usable area)
* Sum of additional capital outlay: 14.000 €

nu angliskai gal ne visi supranta.cia buvo straipsnis apie standarto perdaryma i PN.
1.PAPILDOMAS APSILTINIMAS.o jeigu statai nauja nama?iskart siltini kiek reikia.idomu koks kainos skirtuma tarp 15 cm polistorolio ir 25 cm?.
2 LANGAI.o idomu kiek seni sitame name kainavo?velgi,statai nauja nama.ar tai bus PN ar STANDARTAS,langus vistiek desi.sita suma 5400 euru,galima isvis isbraukti.grubiai 1000 euru priskaiciuokime siltesniam profiliui.
3.Draugas state standarta,irgi montavo rekupa.taigi,tiek PN,tiek standarte jau darosi butinybe. -5200 euru.
4.cia tikriausia viska i metala pridave.o kiek visi shudai kainavo idomu?

total:papildomos islaidos pavesrti STANDARTA i PN--14.000 euru.visiskas briedas.
plius.cia viskas skaiciuojama jei dar imi paskola 30 metu.o jei neimi?kazkokie lempiniai skaiciavimai.

Grand,pats pagalvok,ko reikia PN?visur raso kad triju dalyku:daugiau siltinamos medziagos,siltesniu langu(aisku ir duru) ir rekuperatoriaus.bet kiek dalyku atsimeta.kaminas,zidinys,KKK,katiline,darbai ir t.t..reikia ziuret galutiny rezultata ir i visuma.jei pabrangs statybos keliais procentais,tai po keliu metu ir atsipirks.

Keista. Jei vokietis ,PN namų koncepcijos kūrėjas, sako vieną, lietuvis sako visai ką kita. Tipo - čia nesąmonė. PN tiek nepabrangsta, kredito nereikia ir iš viso aš viską padarysiu nemokamai. Tokia mintis.

Bet tu pats ką tik nukopinai ir įdėjai švedų linką apie PN mitų paneigimą. Čia jau viskas gerai.

Labai įdomu: informaciją iš esmės iš vienų lupų (ar vokietis, ar švedai) eina, bet vieną dalyką priimi, o kitus dalykus - neigi. Nesuprantu aš to.

Vat būtent taip čia daugumas ir bendrauja bei priima visą informaciją. Tau ir jiems PN tik gėris. Jis jokių neigiamų ar svarstytinų dalykų neturi.

O jei aš kažkuriais dalykais abejoju ir ieško priešingos informacijos, tai aš esu bukas, trenktas, nieko nesuprantantis žurnalistas.

P.S. Beje, kodėl Vokietijoje vis dar statomi standartiniai namai? Jei PN toks gėris, kodėl visi vokiečiai nestato vien PN. Gal gi ne viskas aukas, kas auksu žiba.

ten info teisinga tame straipsnyje,bet esme tame,jei standarta perdarinesi i PN.o jei nuo pagrindu statysi?
na o tu supratai kokie tie mitai?
pvz mitas,kad PN daug brangesnis uz standarta.taip,brangesnis,bet tik kelis procentus,o ne 30%.
as nesakau kad tu kvailas ar bukas.as juk nesu uz PN.nei pries.yra daug neigiamu dalyku,kaip tu sakai.nejaugi nesinori pasedeti prie zidinio?norisi,bet PN tai nenumatyta berods.kam gadina vaizda ziema rukstantis kaminas?man tai prie sirdies asmeniskai.ir daug niuansu yra,kuriuos gal pastebesime po 30 metu.nes tai kaip ir naujove PVZ Lietuvoje.jau teko skaityti,kad zmones dazniau serga kvepavimo taku ligomis,pas kuriuos rekupai yra.taigi,reikia svarstyti + ir -

daugiau pageidavimu nebus?

PN reikia ne tik daug vatos, gerų langų ir rekuperatoriaus. Tokiame name pirmiausiai turi būti pasiektas atitinkamas sandarumas. Nebus sandarumo, vata nepadės. Reikia dar teisingai paskaičiuoti saulės pritekėjimą, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, kaimyninių namų ir medžių įtaką, apskaičiuoti šešėliavimą, perkaitimą vasarą ir t.t. Iš esmės reikia išspręsti labai daug skirtingų dalykų. Tai gali padaryti tik daugybė skirtingų sričių specialistų (vėdinimo ekspertas, langų ir kiti inžinieriai) arba viena PHPP arba atestuotas architektas. Aš kalbu net ne apie namo sertifikavimą, o tik apie daugybės klaidų padarymą, jei visi elementai nebus suvesti į visumą.

Matau, kad Evoy visiems į galvą įkalė labai klaidingą dalyką, kad PN nereikia kamino, katilinės ir t.t. Tai visiška nesąmonė. Nors pati PN koncepcija ir sako, kad iš esmės PN namo šildymo poreikia yra tokie maži, kad namas gali būti šildomas plaukų džiovintuvu, tačiau tai tėra alegorija. Net pačioje PHPP programoje yra sekcija "Boiler". Čia galima pasirinkti vieną iš PN namo šildymo sistemų: nuo dujinio šildymo iki granulinio ar kieto kuro katilo. Šis sekcija iš esmės skaičiuoja šilto vandens paruošimą bučiai, tačiau jinai gali įvertinti ir rekupertoriui reikalingo įeinančio šalto oro pašildymą vandeniu.

Yra dar viena sekcija: "District Heat". Čia kuro rūšys nuo Hard Coal iki Gas, Oil and so on.

Beje, pažiūrėk vokiečių jau pastatytus namus. Čia visame pasaulyje esančių PN sąrašas. Pasirink patinkantį namą ir galėsi pamatyti iš ko jis pastatytas ir t.t. Viena iš namo aprašymo sekcijų - Heating installation (beveik apačioje).
http://www.passivhau...te.php?search=2


Dar vienas dalykas dėl ko Evoy visiems išplovė smegenis. Atsieit šildymui reikia 10 kWH. Tai ne šilumos poreikis, o šilumo galia. Šilumos poreikis bet kuriuo atveju tra 15 kWH. Beje. pagal PHPP jis gali būti net 15,4999 kWh m2. PHPP programa leidžia tokią paklaidą, nes vis tiek šis skaičius yra mažinamas į mažesnę pusę ir tenkina nustatyta suapvalinta kriterijų - 15 kWH.

o tu pats,stataisi,ruosiesi ar tik diskutuoji?uz PN ar pries?

Labai teisingai. Mano vienas iš sūnų turi problemų su kvėpavimu. Buvo pas vieną geriausių Vilniuje gydytojų. Žinai ką jinai pasakė. Kad Britanijoje įprasta, jei vaikas per metus kvėpavimo takų ligomis serga apie 10 kartų. Lietuviai kol kas atsparesni. Jie per metus serga tik apie 2 kartus. O dar įdomiau, kad prieš maždaug 10 metų, nebuvo iš viso jokių problemų Lietuvoje vaikams su kvėpavimo ligomis. Žinoma, čia yra įtakos ir dėl E, užterštos aplinkos, bet rekuperatorius tikrai nėra gėris.