QUOTE(jlclove @ 2011 02 07, 11:57)
Čia aš apie skype turėjau omeny, kad neturėtų būti sunku naudotis ...
Pratimų dar nežiūrėjau...
dičkio šiandien tortadienis, tai kaži kaip čia man bus su mokslais - reikia torčiuką padaryti...
Čia aš apie skype turėjau omeny, kad neturėtų būti sunku naudotis ...
Pratimų dar nežiūrėjau...
dičkio šiandien tortadienis, tai kaži kaip čia man bus su mokslais - reikia torčiuką padaryti...
Laba visoms 
Noreciau jungtis prie Jusu i pradedanciuju grupe - 20.10 NO laiku.
Mano skype ilma.rimas
Noreciau jungtis prie Jusu i pradedanciuju grupe - 20.10 NO laiku.
Mano skype ilma.rimas
Gan paprastai siu sakiniu skirtumas yra isaiskintas På vei knygoje 160 ir 161 psl., kur yra Minigrammatikk.
O cia mano trumpi postringavimai :
Manau svarbiausi skirtumai tarp siu sakiniu ir kuriuos reikia tiesiog iskalti, yra jungiamieji zodeliai (konjunksjon ir subjunksjon). Konjunksjoner yra jungtukai Helsetning sakiniuose. Jungtukai jungia du ir daugiau sakiniu (butent Helsetning sakiniu) tarpusavyje. O subjunksjoner yra zodeliukai (nezinau kaip juos lietuviskai pavadinti vienu zodziu), kurie randasi Leddsetning sakiniuose. Kai skaitot sakini, iskart atkreipkit demesi i jungtukus ar zodelius esancius jame, tuomet aisku bus kokio tipo tai sakinys. Kam to reikia paklausit? O gi tam, kad nuo to priklauso sakinio struktura, o butent prieveiksmio (adverb, kurie yra pvz.: ikke, aldri, ofte, gjerne, kanskje, alltid, sjelden) pozicija sakinyje. Na ir ne tik jo . Dar vienas niuansas, Helsetning sakiniuose pries jungtukus visada eina kablelis, o Leddsetning ne.
Pavyzdiai (naudosiu tuos pacius arba panasius (kas kazkokia logika bent jau butu), kur På vei knygoje) ir jungtukai (t.y. konjunksjoner) (ju berots tik 4 tera, tai og, men, så, for ), kurie sudaro Helsetning:
1a. Hun dro til Trømso, og der fikk hun jobb.
1b. Hun dro til Trømso, og der fikk hun ikke jobb.
2a. Han liker seg i Oslo, men han savner familien sin.
2b. Han liker seg ikke i Oslo, men han savner ikke familien sin.
3a. Hun føler seg syk, så hun vil hjem.
3b. Hun føler seg frisk, så hun vil ikke hjem.
4a. Hun vil hjem, for hun føler seg syk.
4b. Hun vil ikke hjem, for hun føler seg ikke syk.
Taigi kaip matom, kad prieveiksmis (adverb: siuose sakiniuose jis yra ikke) visada eina po veiksmazodzio pirmoje arba antroje pozicijoje. Kas yra visiskai kitaip Leddsetning sakiniuose.
Keleta pavyzdziu su subjunksjoner (nes ju yra laabai daug, pvz.: at, om, hvis, fordi, da, når, hvordan, hva, hvor, hvorfor, hvem, som):
1 dalis 2 dalis
1a. De flyttet fordi de fikk jobb.
1b. De flyttet fordi de ikke fikk jobb.
2 dalis 1 dalis
2a. Hvis du vil, kan du bo hos oss.
2b. Hvis du ikke vil, kan du bo hos henne.
1 dalis 2 dalis
3a. De kjøpte en bil som vil starte.
3b. De kjøpte en bil som ikke vil starte.
1 dalis 2 dalis
4a. De spør om dere har lekser.
4b. De spør om dere aldri har lekser.
1 dalis 2 dalis
5a. Hun sier at hun kommer.
5b. Hun sier at hun ikke kommer.
Kaip matom prieveiksmiai (adverb) ikke, aldri eina pries veiksmazodzius.
Taciau kai kurie prieveiksmiai (adverb), tokie kaip pvz.: kanskje, gali buti ir sakinio gale. Bet cia jau kitos isimtys, prie kuriu dabar neapsistosime .
Dar atkreipkite demesi i sakinius 2a ir 2b:
2 dalis 1 dalis
2a. Hvis du vil, kan du bo hos oss.
2 dalis 1 dalis
2b. Hvis du ikke vil, kan du bo hos henne.
Cia sakinys prasideda nuo subjunksjon (hvis). Kai taip yra, t.y., kai Leddsetning sakinys prasideda nuo subjunksjoner (Leddsetning sakinio 2 dalis isiverzia i prieki), tai po jo visada eina kablelis, po kurio senka Leddsetning 1 sakinio dalis, bet kuri prasideda veiksmazodziu!!!
Dar vienas dalykelis, kai naudojam perfektum laika. Kai yra Helsetning sakinys, tai prieveiksmiai (adverb pvz.: ikke) stovi tarp veiksmazodziu (men jeg har ikke spist). Kai yra Leddsetning sakinys, tai perfektum laiko veiksmazodziai yra neisskiriami draugai ir jie eina po prieveiksmio (fordi jeg ikke har spist). Aiskiai ?
Bandziau kuo paprasciau ir tikiuosi be klaidu Gal kam pades 
Klauskit, jei ka ir taisykit, jei ka
O cia mano trumpi postringavimai
:Manau svarbiausi skirtumai tarp siu sakiniu ir kuriuos reikia tiesiog iskalti, yra jungiamieji zodeliai (konjunksjon ir subjunksjon). Konjunksjoner yra jungtukai Helsetning sakiniuose. Jungtukai jungia du ir daugiau sakiniu (butent Helsetning sakiniu) tarpusavyje. O subjunksjoner yra zodeliukai (nezinau kaip juos lietuviskai pavadinti vienu zodziu), kurie randasi Leddsetning sakiniuose. Kai skaitot sakini, iskart atkreipkit demesi i jungtukus ar zodelius esancius jame, tuomet aisku bus kokio tipo tai sakinys. Kam to reikia paklausit? O gi tam, kad nuo to priklauso sakinio struktura, o butent prieveiksmio (adverb, kurie yra pvz.: ikke, aldri, ofte, gjerne, kanskje, alltid, sjelden) pozicija sakinyje. Na ir ne tik jo
. Dar vienas niuansas, Helsetning sakiniuose pries jungtukus visada eina kablelis, o Leddsetning ne.Pavyzdiai (naudosiu tuos pacius arba panasius (kas kazkokia logika bent jau butu), kur På vei knygoje) ir jungtukai (t.y. konjunksjoner) (ju berots tik 4 tera, tai og, men, så, for ), kurie sudaro Helsetning:
1a. Hun dro til Trømso, og der fikk hun jobb.
1b. Hun dro til Trømso, og der fikk hun ikke jobb.
2a. Han liker seg i Oslo, men han savner familien sin.
2b. Han liker seg ikke i Oslo, men han savner ikke familien sin.
3a. Hun føler seg syk, så hun vil hjem.
3b. Hun føler seg frisk, så hun vil ikke hjem.
4a. Hun vil hjem, for hun føler seg syk.
4b. Hun vil ikke hjem, for hun føler seg ikke syk.
Taigi kaip matom, kad prieveiksmis (adverb: siuose sakiniuose jis yra ikke) visada eina po veiksmazodzio pirmoje arba antroje pozicijoje. Kas yra visiskai kitaip Leddsetning sakiniuose.
Keleta pavyzdziu su subjunksjoner (nes ju yra laabai daug, pvz.: at, om, hvis, fordi, da, når, hvordan, hva, hvor, hvorfor, hvem, som):
1 dalis 2 dalis
1a. De flyttet fordi de fikk jobb.
1b. De flyttet fordi de ikke fikk jobb.
2 dalis 1 dalis
2a. Hvis du vil, kan du bo hos oss.
2b. Hvis du ikke vil, kan du bo hos henne.
1 dalis 2 dalis
3a. De kjøpte en bil som vil starte.
3b. De kjøpte en bil som ikke vil starte.
1 dalis 2 dalis
4a. De spør om dere har lekser.
4b. De spør om dere aldri har lekser.
1 dalis 2 dalis
5a. Hun sier at hun kommer.
5b. Hun sier at hun ikke kommer.
Kaip matom prieveiksmiai (adverb) ikke, aldri eina pries veiksmazodzius.
Taciau kai kurie prieveiksmiai (adverb), tokie kaip pvz.: kanskje, gali buti ir sakinio gale. Bet cia jau kitos isimtys, prie kuriu dabar neapsistosime
. Dar atkreipkite demesi i sakinius 2a ir 2b:
2 dalis 1 dalis
2a. Hvis du vil, kan du bo hos oss.
2 dalis 1 dalis
2b. Hvis du ikke vil, kan du bo hos henne.
Cia sakinys prasideda nuo subjunksjon (hvis). Kai taip yra, t.y., kai Leddsetning sakinys prasideda nuo subjunksjoner (Leddsetning sakinio 2 dalis isiverzia i prieki), tai po jo visada eina kablelis, po kurio senka Leddsetning 1 sakinio dalis, bet kuri prasideda veiksmazodziu!!!
Dar vienas dalykelis, kai naudojam perfektum laika. Kai yra Helsetning sakinys, tai prieveiksmiai (adverb pvz.: ikke) stovi tarp veiksmazodziu (men jeg har ikke spist). Kai yra Leddsetning sakinys, tai perfektum laiko veiksmazodziai yra neisskiriami draugai ir jie eina po prieveiksmio (fordi jeg ikke har spist). Aiskiai
?Bandziau kuo paprasciau ir tikiuosi be klaidu
Gal kam pades Klauskit, jei ka ir taisykit, jei ka
QUOTE(simasta @ 2011 02 07, 10:05)
ir man reikia, kur uzsisakiai?
QUOTE(Bubocka @ 2011 02 08, 10:12)
ir man reikia, kur uzsisakiai?
iš čia
Jau skambino kurjeris, atveža, kaip operatyviai 
QUOTE(simasta @ 2011 02 08, 10:52)
Bet žodžių tai man pasirodė, akd mažoka.... ypač lietuvių-norvegų dalyje...
Aš turiu dar NO įsigytą seniai seniai Norsk-engelsk ordbok su 52 000 žodžių.
Gal kas galėtų parekomenduoti gerą ir su didele žodžių apimtimi Lietuvių-norvegų žodyną? Kokios maždaug dabar kainos? Ačiū
QUOTE(simasta @ 2011 02 08, 12:09)
O kažin Mikučionis nėra išleidęs vien tik lietuvių-norvegų?
Reiks kada pasižvalgyti... Papildyta:
QUOTE(kamile12 @ 2011 02 08, 13:41)
labutis visoms ir as noreciau prisijungti prie jusu mokintis norvegu kalbos nemoku nei vieno zodzio mano skaipas jurga ir gedas gal galit kas atsiusti kokios medziagos aciu 
O kodėl nusprendei mokytis šios kalbos?
Čia šiaip, tik smalsumas kamuoja mane
QUOTE(artemide23 @ 2011 02 05, 16:29)
Tai ziurint kokio reikia, jeigu norvegu-lietuviu tai tik tas Mikucionio, nes kito nera, o jeigu lietuviu-norvegu, tai tas kitas zodynas, nes Mikucionio zodyne, lietuviu-norvegu galima sakyti nera, nes ten tik keli pagrindiniai zodziai, jo tikrai neuzteks. kazkur skaiciau, kad jis specialiai lietuviu-norvegu nedare, nes jau tada buvo tas didelis lietuviu-norvegu zodynas
Geriausias lietuviu-norvegu zodynas (ir atrodo vienintelis) sis iki siol radau visus zodzius kuriuos ieskojau, man jis geresnis, negu Mikucionio norvegu-lietuviu
http://www.baltoslan...u...73&menu=118
o as va toki turiu, labai storas ir irgi visko daug daug, bet manau nebera jo prekyboje
o as va toki turiu, labai storas ir irgi visko daug daug, bet manau nebera jo prekyboje
