Mes irgi pradurem savo dukrytei kai jai buvo truputi virs 6 menesiuku. Del skausmo, gal ne kiek skaudejo, nes juk bakst ir viskas (kaip skiepas), bet gal jai labiau buvo baisu daktarytes, verke mazyte, ir norejo, kad ja paimciau. Aisku, buvo gaila ziuret, ir galvoju nu va.. per mane. O siiap uzgijo labai gerai, greitai, jie jai netrukde ir netrukdo, nekliuna uz kepurytes, zodziu viskas buvo ok nuo pat pradziu. Atrodo, zinoma, graziai, nupirkom auskariukus su mazuciais deimantukais, tik dbr gal ir nebeverciau vien del to, kad cia buvo mano sugalvota.. O kas, jei jai nepatiks kai uzaugs, kad jai pravertos ausytes:)) bet na, neisimu, nes gal ir skaudejo truputuka, asaryciu buvo, butu viskas perniek.. jei isimciau jausciaus blogiau nei kad dbr, kad cia ne pati norejo auskariuko, o as;) tai va... bet siaip sako, kad jei veri mergytei dvieju, triju metuku, tada joms rupi krapstyt, gal ir isimt nori, nes jauvistiek supranta, kad kazkas ausytei, tai tokiu atveju gal tada geriau verti anksciau, jei yra toks noras..
Nemanau, kad tokiom mazutem reikia auskarus nesiot. Gali pamesti, darzelyje pavogti, vaikai atimti. Turiu pavyzdi, kai drauges mergyte 3 m. pamete auksini auskariuka, vyresnioji sese gavo barti, kad nesuziurejo. Ne vaikams suaugusiuju daiktus nesioti, taip ir pasakiau draugei, ner ko pykt paskui ant vaiku 
apsispres pati mergyte,ko nori
