antidepresantai nepadeda

Gal pas tave psichologinė nuo jų priklausomybė, kuri pereina į fizinę? Juk ir skausmą vien nuo nervų galima jausti. Ir tam, kad nuo jų atprasti, tau padėtų psichoterapija ar tarkim kokia hipnozė?
Nes aš tai neįsivaizduoju tos priklausomybės, kaip jau minėjau esu gėrus visokiausius antidepresantus, ir stiprius, ir didelėm dozėm, bet nei nuo vienų nebuvo priklausomybės, atvirkščiai, organizmas įprasdavo ir jie nebeveikdavo, tada reikėdavo keist kitais. Esu anksčiau, kada dar nežinojau pakankamai apie depresiją, ir piktavališkai vaistus nutraukus, staiga, be gydytojo leidimo, ir nieko tokio neatsitiko. Tik vėliau depresija atsikartojo ir sunkiau pasidavė gydymui, buvo sunkiau vaistus pritaikyt.
Bet iš tavo būsenų, reakcijų, minčių apie savižudybę tikrai nepanašu, kad tu jau galėtum vaistus nutraukt. Ir tikrai nepanašu, kad pas tave buvo tik nelaiminga meilė, ne depresija, o gydytoja pripratino prie vaistų be reikalo. Paprasčiausiai jai nepavyko tau tų vaistų atitaikyt, tau juos reik keist kitais, kitom kombinacijom, kitom dozėm. Ir neapsiribok vien vaistais, bandyk greta psichoterapiją ar psichoanalizę. Keisk psichiatrę, jei ta nepatinka ar netinka. Juk gali nesunkiai persiregistruoti į kitą polikniką ar šeimos centrą, tas tik 50 ct kainuoja. Paskui vėl gali bet kada grįšt į senąją polikniką. Ieškok sau tinkamo specialisto, neapsiribok vien vieno psichiatro nuomone.
Tu net gali nuvažiuot į bet kurį Lietuvos miestą, nueit pas bet kurį patinkantį psichiatrą, jis tau ant 27 formos užrašo tavo diagnozę ir paskirtus vaistus, tu sa ta forma važiuoji pas savo šeimos gydytoją ir ji tau išrašo pagal tą formą kompensuojamą vaistų receptą. Tad gali lankytis ir pas tau nepriklausantį psichiatrą. Bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad jei nori didesnio dėmesio ir geresnio rezultato, vis tiek vertėtų tam psichiatrui 50 ar 100 lt palikti už vizitą. Nes kaip jau minėjau anksčiau, kam kam bet savo sveikatai pinigų nevertėtų gailėt.
Papildyta:


Psichologinės priežasties gali ir nebūti. Priežastis gali būti grynai biocheminė. Gali lemti paveldimumas. Gali lemti genetika.

1. priklausomybe yra.. fizine jinai.. visi aplink tik ir sako kad nera, negali jos but, nu bet *****, as juk neissigalvoju.. as juk ne is didelio noro ju negavus pradedu lipti sienom.. vasara buvau nusprendu daugiau pas jokius daktarus neit ir jokiu vaistu nebegert.. isgeriau paskutine tablete ir sedejau sau atsiputus.. praejo diena.. viskas gerai.. tipo meciau.. praejo antra ir prasidejo.. galva svaigsta, akys vartaliojasi, ne tai kad is nervu nenoretum lipt is lovos, bet del brogos savijautos.. pakentejau ta diena.. galvojau praeis.. net ispradziu nesuvokiau kad cia del vaistu.. prabudau kita diena.. dar blogiau.. vos dasliauziau iki daktares.. israse iskart susigrudau ta tablete ir po keliu valandu viskas praejo.. bandziau mazint ir palaipsniui irgi nesigauna.. diena istveriu.. antra ateina ir viskas man..
dabar buvo itemptas laikotarpis man, sesija, diena su naktim sumaisius buvau.. isgaruodavo is galvos tie vaistai.. bet patys ir primindavo apie save.. t.y. tie nelemti simptomai.. as ju nei tiksliai apibudinti nemoku ir kaip ju atsikratyti reiks as neisivaizduoju.. galvoju gal ateis vasara, baigsis mokslai nu ir kentesiu, ka daryt? negersiu ir lipsiu sienom.. nenumirsiu gi.. kelias dienas bus lomkes ir gal praeis visgi
2. o pas gydytojus as isvis nevaikstau sakau buvau pora kartu pas psichologe, pacioj pradzioj kai nusiunte, nepatiko man ten ir daugiau nejau, o pas pacia psichiatre irgi nesilankau mama nueina israso vaistu, nuperka, o man tik lieka suvartot teta daznai atvaziuoja i kauna (ji psichiatre) galeciau nueit ir pakalbetis, o ir pablatum galeciau nueiti, ale as nenoriu, koks tolkas? netikiu as tokiom nesamonem.. buna sunku.. issiverki.. pasedi vienumoj ir praeina.. ne pirma gi ir ne paskutine.. nemire dar nieks nuo to!!! isgyvensiu ir as.. o jei neisgyvenciau tai tik geriau butu gi vistiek anksciau ar veliau visi iseisim, tai juk kuo anksciau tuo geriau
3. keist polikninikos ner reikalo.. nes as vistiek niekur neisiu.. kai man buna sunku, man nusisvilpt ant visko ir dar kazkoki vaiksciojimai pas gydytojus nu ne, nereik man to tuo momentu.. o kai praeina.. tai irgi.. ner tolko, nes jau viskas gerai buna ir isviso, as turiu pati ismokti sio to, kol to nenoresiu pati, neprivers noreti nei jokie daktarai nei vaistai.. vo taip ava!!!

tik nepriimk asmeniskai mano kategoriskos nuomones dekui uz issakyta savaja visi kas cia mane pazysta galetu patvirtinti, kad kuo kuo bet jau nuotaiku kaita tai as pasizymejus
Papildyta:
ai dar del tu kysiu, as jei ir duociau is manes ju nebutu eme greiciausia, nes irvelgi pablatum viskas nuo paciu pradziu buvo manes net negalejo priimti ji ir negalejo man vaistu kompensuojamu israsyti, todel viskas ir prasidejo nuo raminamuju, kol susitvarkiau visus formalumus tikrai gydytojai rupinosi manim, tuo skustis negaliu, ale as vistiek esu labai kategoriska visais siais klausimais

man irgi nepadeda, todel meciau juos dabar nors ir susilaukiau neigiamos reakcijos is artimo. Ir pas daktara nebeisiu, nes jis turi savo nuomone, kuri nesutampa su manaja. Kabinsiuos pati, bet bliamba, tai ziauriai sunku. kada nors tikiuosi pasakyti, kad tai iveikiau.

ka gerei? o prie raminamuju nenori pereiti? man asmeniskai tai jie labai padedavo.. ale neleidzia salygos man ju dabar gerti
kiek laiko gerei ir kodel galvoji kad tau nepadeda?
Papildyta:
beje, noriu visu gerusiu paklausti, pastebejot toki dalyka kad pradejusios antidepresantus gert pasidaret pohuistes?

tingiu daba ieskot, favorinas kazkoks. Geriau gal savaite. Bet fiziskai pasidare dar blogiau. Aktyvi buvau 3-4 valandas, visa kita laika miegojau. realiai, kaip meskenas ziemas. Nenoriu jokiu vaistu, noriu pati... taip jauciuosi stipresne. Priepuoliai kartojasi kaip ir iki vaistu. jokio skirtumo nematau, todel ir nematau tikslo gert.


beje, gal zinai, kas butu jei isgerciau visas 25 likusias? geriau po puse tabletes.

tai cia gal raminamieji koki nors as kai geriau raminamuosius tai tokia apspangus irgi budavau, nuo antidepresantu tik pirma kart apsinesiau, po to pripratau.. gal visgi pabandyk pagert dar.. iskarto gi nepasikeis nieks.. o ir seip mano nuomone, jei nenoresi pati pasveikt tai ir joki vaistai nepades.. as marods nenoriu
matai visos sako kad prie ju nepriprantama, tai ka gi tu prarasi? kai kokia svarbi diena tai negerk, nes marods itampa ir taip padeda uzsimirsti, o va kai sedi namie ir nieko neveiki tai gal pabandyk ne tik savo jegomis apsiriboti bet ir vaistus panaudok

ir beto, tie vaistai visgi kazkiek padeda, kaip jau minejau as pasidariau pohuiste, kokia niekad nebuvau, as visad viska imdavau i sirdi, buvau labai jautri, dabar moku atskirti del ko galima nervintis del ko paprasciausia neverta.. nezinau kam uz tai dekoti reikia, bet tokia pasidariau tik pradejus vartoti situs vaistus..

ehhh.. noreciau buti visiskai pohuiste, ot lengva gyvent butu

Aš perskaičiau tavo šitas eilutes ir toks jausmas, kad aš pati tai rašiau Aš irgi ankščiau buvau jautri, pernelyg viską imdavau į širdį, o dabar kaip tu pasakei pasidariau pohuiste...

aš niekad nevartojau antidepresantų, bet raminamuosius teko panaudoti....na ką aš žinau, gal tuo momentu ir aprimdavo širdelė, bet kai poveikis vaistų praeidavo tai nors stauk iš skausmo. Na aš save tiesiog suėmiau į rankas ir dabar mane sunku išvesti iš pusiausvyros. Gyvenimas žiaurus ir tenka su juo kovoti.

Mante nepalūšk, būk stipri (tu gi liūtas ) Stiprybės tau!!!!!

istikro gal ir ne vaistai dal to kalti, gal pacios ismokom gyventi.. juk kiekvienas smugis sustiprina zmogu.. as kazkada buvau ant tiek jautri kad ant manes tik mama rekt galedavo, jei uzrekdavo tevas ar mokytoja as puldavau i asaras.. daba juokinga, ale kazkada tokia jautri buvau.. dabar jei kas rekia tai ne i asaras puolu, o atsikertu.. nesu tokia vista as kaip atrodau

aciu tau ir nepyk del kaikuriu mano pasisakymu, man siande nuotaika kazkokia, reik maistaut ir kabinetis prie visu kaip sakoma duok durniui kelia tu davei, saunuole

niu tai aš gi ir pastebėjau, kad nuotaikos tu ne kokios taigi išsikrauti kažkur reikia juk ot sakyk kam nebūna

nu bet bliamba, skaitau aš, skaitau, o gi mes kažkiek panašios, pas mane absoliučiai tas pats būdavo, ne duok die kas nors ant manes surėkdavo ar draugas ne tą ką nors lepteldavo, aš tuoj į ašaras....o dabar nė velnio, eina visi velniop, atsikertu dar ir kaip, o jei kažkas kažkam nepatinka tai čia jų problema Vat taip vat ir reikia gyventi, nes kitaip stogas nuvažiuot gali, o ašaros mūsų aš pastebėjau niekam nerūpi.

tai visa laime kad i prota atejom..
oi kiek as cia prirasius buvau.. kiek istryniau.. vel prirasiau.. vel tryniau.. visiskai susimakalavau.. nebesusigaudau savyje ir neapsisprendziu, sveika as ar ligonis esu visgi

Aišku, kad sveika Net neabejok tuo

tai kad nesveika tai jo
ale man tik seip daba toks uzklausimas pasistojo as vaikystej ar dabar turejau daugiau psichologiniu problemu nes tik daba suvokiau kad cia viskas nuo gilios jaunystes prasidejo, tik tiek kad buvo momentas kai priejo kritine riba
ai ka as cia gilinuosi ten kur ner jokio tolko gilintis.. buvo prazuvo.. dabar reik miegot labanakt ir dekui visom ryt vel ateeisiu pazliumbt