QUOTE(Mantė @ 2006 02 22, 04:55)
tikiuosi ryt (t.y. siandien) vel laiku sekmes man palikesi
Na, gal iš anksto sėkmės linkėti irgi nėra blogai?

Tad linkiu, kad būtinai išlaikytum!
O jei visų nespėji išlaikyt, po to perlaikyt gali?

Kur ir ką studijuoji?
Dėl to prisirišimo tai aš žinau, pačiai anksčiau tai teko ne kartą patirt, man atrodo nuolat reikėdavo tos priklausomybės, kai įsijauti ir atrodo, be to asmens gyvent negalėtum

Bet kai pradėjau žymiai labiau save mylėt, tas liovėsi. Stengdavausi iš anksto potencialų kandidatą įvertinti labai skeptiškai ir kritiškai

Daugiau dėmesio kreipdavau į tuos, kuriems aš irgi patikdavau, o jei kam nepatikdavau, stengdavaus tą asmenį išmest iš galvos. Tarkim, man mano vyras iš pirmo žvilgsnio visai įspūdžio nepaliko, bet jis buvo iš tų atkakliųjų

Ir kone mano visos ilgesnės draugystės buvo, kad vaikinas man iš pradžių visai nepatinka, bet jis vis rodo dėmesį, kol galiausiai aš neatsilaikau

Tiesa, turėjau tokį vieną, kuris man irgi iš pirmo žvilgsnio labai patiko, bet jis buvo toks gražuoliukas, jam panų dėmesio netrūko, tai jis tuo ir naudodavosi - buvo tipiškas don žuanas. O tokie nesikeičia net praėjus daug metų - sutikau jį vėliau, praėjus nemažai laiko po išsiskyrimo, jis jau buvo senokai vedęs ir pasiūlė man būt jo meiluže, sako, turiu tam konspiracinį butą

Žodžiu, pagalvojau, visa laimė, kad išsiskyriau

Dar vienas buvo paranojiškai pavydus, o tai irgi patologija, reikalaudavo atsiskaitinėti kone minučių tikslumu. Ir pats kankindavosi, ir mane kankindavo. O kai išgerdavo, net agresyvus pasidarydavo. Ne, galvoju, nenoriu Trentinjan tragedijos, geriau jau skirtis. Taigi, sunku Lietuvoj su gerais vyrais
O ištekėti tik trisdešimties nėra blogai - esi jau pakankamai subrendusi šeimyniniam gyvenimui, žinai ko nori iš gyvenimo, jautiesi pilnai atsilaksčiusi. Aš tai tikrai nesigailiu, kad taip vėlai tekėjau. Beje, jei ne paslaptis, kiek pačiai metų?