Atsikraustėme čia prieš porą mėnesių ir negalime patikėti, kad radome tokį stebuklingą kampelį. Po kalnelius vaikščioja stirnos, į kiemą atbėga zuikiai, iš lesyklos nesitraukia būrys miško paukščių, nuo šalia augančių ąžuolų nusileidžia voverės ir smalsiai stebi mus savo juodomis akutėmis...
Mums, atsirausčiusiems iš miesto tai neįtikėtina, kad taip arti miesto tokia natūrali gamta.
Geriausias jausmas būna tada, kai po dienos darbų grįžti namo, iš viso to šurmulio ir skubėjimo, į savo tylius ir jaukius namus. Kai ryte pabudusi pro langą matai dangų ir medžius, o išėjusi į kiemą žinai, kad ši žolė priklauso tau


Ieškome bendraminčių, kaimynų ar prijaučiančių Karkazams. Bus įdomi jūsų nuomonė, pasidalinkite, kaip čia sekasi gyventi, o gal ruošiatės apsigyventi (apllinkui sparčiai dygsta nauji namai).