Pirmiausia, moralas, gerai?
Kiekvienas dekoruojamas daiktas prieš dekoruojant turi būti paruoštas tam maksimaliai!
Jei matom, kad yra defektas, tai garantuotai jis, daiktui gavus drėgmės, tik paryškės.
Šiuo atveju reikėjo elgtis taip. Suklijuoti, kas turėjo būti klijuojama. Jokiais "momentais", o lipalu. Lipalas-baldžių klijai. Tik ne to skiedimo, kuris būna kanceliarinėse prekėse (būna lipalas, lipaliukas ir dar skiedimo bele kokio...), taigi, net lipalas iš kanceliarinių jau per silpnas. Tinka iš statybinių medžiagų parduotuvės, tirštas, o klijuoti juo reikia taip pat pagal taisykles. Toliau...Ne gruntuoti, o glaistyti. Ir ne gruntas reikalingas, o glaistas. Klijams išdžiūvus, glaistome. Glaistui išdžiūvus, gerai sulyginame defekto vietą, švitriniu, kad jau toj operacijoj nieko nebūtų matyt. NESKUBAME. Bet kokia drėgmė, padengta kitais sluoksniais, padarys blogą darbą.
Ką daryti dabar? Sunku patarti nematant. Bet, kiek galiu įsivaizduoti, jei kas atsilaupė, reikia klijuoti (taip kaip rašiau aukščiau). Jei reikės (bus žymių įdubimų), glaistyti. Džiovinti, švitrinti retušuoti dažais ir visu kuo, ko toj vietoj reikalauja dekoras.
Tikiuosi, kad toj problematinėj vietelėj nėra sendinimo lakų, nes jei yra dvikomponenčio, šveisti negalima.
bitute, kartais tiesiai būna toliau
(manau, supranti, ką turiu galvoje, čia tik mums, bitėms, žinoma)
tai jau iš tiesų tiesiai gaunasi toliau. Ale kad tie atsilaupymai buvo tokie nekalti iš pradžių, na dabar tai jau žinosiu...
ar pries juos dazant reikia kuom nors padengti, kad dazais neatsilupinetu? 
jei dažyčiau ar klijuočiau servetėlę, manau tas skirtumas matytųsi. O jei užpurkščiau sintetiniu laku ar pasidarytų permatomas tas sendinimas?
