QUOTE(^Austėja^ @ 2011 02 14, 16:45)
sveikos,
buvau dviejuose darbuose pokalbiuose, tai nei is vieno antra kart manes nepakviete, siandien vel paskambino is kitos. Kazkaip net keista, nesitikejau is ten sulaukti skambucio ir dar kazkaip nervinuosi, nezn ar gausiu darba. Labai esu nedrasi ir susikauscius, kai kalbu tai seiles istisai riju. ir atrodo, kad per mazai kalbu.
buvau dviejuose darbuose pokalbiuose, tai nei is vieno antra kart manes nepakviete, siandien vel paskambino is kitos. Kazkaip net keista, nesitikejau is ten sulaukti skambucio ir dar kazkaip nervinuosi, nezn ar gausiu darba. Labai esu nedrasi ir susikauscius, kai kalbu tai seiles istisai riju. ir atrodo, kad per mazai kalbu.
Austėja, atsimink, kad vis tiek neturi ką prarasti. Antra, galvok, kad pokalbio tikslas - įgyti tokių pokalbių patirties, o ne gauti darbą. Trečia, apsišarvuok kantrybe - po dviejų pokalbių gauti darbą yra didelė sėkmė ir/ar atsitiktinumas, o ne nuopelnas ar taisyklė. Net jei ir visiškai nebeturi pinigų, laiko ar pan. - ieškok galimybių išgyventi bent du tris mėnesius. Greičiau gauti darbą būtų sudėtinga.
Gal tai tave šiek tiek nuramins?...
Dėl seilių rijimo, raudonavimo ar kitų fiziologinių procesų nieko negaliu patarti, tačiau kuo labiau pasiruoši pokalbiui, kuo daugiau patirties turėsi, tuo ramiau juose dalyvausi ir tuo labiau save kontroliuosi arba tie dalykai sušvelnės, nebus tokie ryškūs (nors gal ir šiaip taip nėra, tik tau taip atrodo). Gal kažkas iš mergaičių galėtų su tavim susitikti ir pasikalbėti apie darbo paiešką, imituoti pokalbį su darbdaviu - pasitreniruotum, įgytum daugiau pasitikėjimo