Kaip neprarasti optimizmo ieškant darbo?

Ne Vandeniai kartais?

Gavau pasiūlymą dirbti, bet turbūt atsisakysiu Viskas tenkina išskyrus, kad pats darbo turinys nelabai man prie širdies Nenorėčiau tokį darbą dirbti ilgesnį laiką, o perspektyvų šioje įmonėje nėra, patirties tokios man irgi nereikia, jau turiu, ir ji naudos neduoda Žodžiu, galima būtų sutikti padirbėti grynai dėl pinigų ir toliau ieškotis ko nors geriau, bet taip nebenoriu vėl kažkokio laikino darbo Vyras manęs šiuo atveju nesupranta Nes pagal jo logiką - siūlo darbą, tu tą moki daryti, eik ir dirbk, kokios dar gali būti abejonės

O tu geriau įjunk moterišką intuiciją, jei jauti kad nereikia tau tokio darbo, tai geriau ignoruok vyro nuomonę, nes kiek kartų teko tuo įsitikinti - kiek pasielgdavau pagal MB "rekomendacijas" visada gailėdavausi ir pripažindavau kad vistik buvau teisi nuo pat pradžių

Taip ir darysiu

Na ką, važiuoju į pokalbį

"pramušė" po tuščios savaitės?

sėkmės!

o aš atsidariau savo praėjusią savaitę siųstus CV, ir viename kiek nesąmonių radau sakiau, kad tuos CV adaptuoju, tai kartais prisiadaptuoju po pusę sakinio palikta, vienoj vietoj - kabo tik data be jokio įvykio. jei tik viena klaida būtų, tiek to, o dabar
žinau, kad nieko baisaus nenutiko, bet gėda nerealiai. jei netyčia pakvies į pokalbį, neisiu, nes sudegsiu iš gėdos.
pati visiems sakau, kad šimtą kartų paskaitytų prieš kažką išsiųsdami, kad klaidos - blogiau nei blogai, ir va... už bausmę dabar turėsiu 3 papildomus CV (be klaidų) išsiųsti.

Labai gaila, kad jis taves nesupranta Mano draugas kaip tik mane skatina, sako kad turiu nenuleisti ranku, ir ieskoti tokio darbo kurio noriu - kad ir metus laiko. Nes jei nueisiu dirbti vel uz minimuma, tai mane tenkins tik kuri laika, o paskui vel ieskosiu nauju issukiu.
Skambino man is biovelos, kviete i pokalbi, bet po daug svarstymu supratau, kad ten nenoriu.

o nenorėjai nuvažiuoti vien dėl patirties? aš tai važiuočiau, nes be patirties rimtuose pokalbiuose pasirodau ne taip, kaip iš tiesų galėčiau.

Kazkodel man intuicija kuzda, kad nevaziuociau... Kaip paskutini karta taip buvo, pasigailejau kad nuejau i pokalbi.
Dabar svarstau kaip elgtis. Draugas pasiule nunesti cv vienam atsakingam asmeniui. Bet as mastau, ar verta trenktis i vieta vien tam kad nest cv? Jei bus nenuotaikoje, tai dar labiau sugadinsiu ispudi. Manau tiesiog nusiusiu cv...

aha

Man buvo panašiai. Aš paprastai motyvaciniam rašau "prie laiško prisegu gyvenimo aprašymą". Tą dieną išsiunčiau 5 laiškus ir ne prie vieno neprisikabino cv Iš vienos vietos gavau atsakymą, maždaug tokį: "rašot, kad prikabinot cv, bet aš jo nematau" Degdama iš gėdos išsiunčiau cv atskirai, į pokalbį pakvietė


Na, aš vyrą irgi suprantu. Dabar gyvenam iš jo atlyginimo, mano pašalpos ir santaupų. Santaupos senka. Turim taupyti, vyras irgi daug ko atsisako..Aš jaučiu, kad ilgiau paieškojus galėčiau rasti gerą darbą, tačiau negaliu jam pateikti jokių garantijų Jis man vis laido užuominas, va draugo žmona dirba pardavėja Megoje, va, bendradarbio žmona ką tik įsidarbino kasininke Prizmoje ir tt ir pan Jo nuomonė tokia, kad ir aš galėčiau dirbti kasininke, tuo pačiu ieškodama ko nors geriau, bet ir neprarasdama tiek pajamų, kiek prarandu dabar su savo paieškom, kurios gali dar labai užsitęsti Aš jo nuomonei nepritariu, bet tuo pačiu jaučiu kaltę prieš jį, kad dėl manęs jis dabar turi spaustis, daug ko atsisakyti..


Aš jau po pokalbio. Smagus pokalbis buvo, tas atvejis, kai "biolaukai sutapo" Su vadovu šnekėjom daugiau apie gyvenimą, nei apie darbą. Jokių slidžių klausimų. Tačiau man netinka alga ir darbo valandos, tai aš taip ir pasakiau, kad jei mokėsit man tiek ir padarysit darbo valandas nuo tada iki tada - sutiksiu Jis man į tai atsakė, kad kelios pretendentės prieš tai išvis už minimumą sutiko dirbti, bet jam pačiam keista, kad žmogus taip save nuvertina, iškart kyla įtarymas, kad tas žmogus nieko nemoka.. Bet greičiausiai jis visgi pasirinks žmogų, kuriam viskas tinka, negu tą, prie kurio dar reikia derintis
O dar, kadangi paskambino tik šiandien ir pakvietė į pokalbį "už valandos", ėjau taip visai blogai pasiruošusi, su nešvariais plaukais , rūbai "pokalbiniai" išskalbti, tad su džinsais , ir dar nežinau kas šovė į galvą, bet šį rytą gan ryškiai pasidažiau (nemaniau, kad reiks dalyvauti pokalbyje ir kaip tik šiandien nusprendžiau paeksperimentuoti su ryškiais šešėliais ). Kol stotelėje laukiau mikriuko, man paranoiškai atrodė, kad visi žmonės tik ir spokso su nuostaba į tuos mano šešėlius

As taip pat jauciu kalte, kad mane islaiko, nors tikrai negirdziu priekaistu. O del darbo kasoje... jis kaip tik sako, kad zmones taip susigadina gyvenima. Juk paskui vel tenka pradet nuo nulio, ir kartele buna stipriai nuleista. Jau geriau eiti patvarkyti namus, ar vaika priziureti. Bet as kolkas trypiu vietoje, nes jei nueisiu koki vaika priziuret, laiko saviems darbams neliks, jie labai "issunkia".
Mane kolkas kviete tik i 1 pokalbi, bet as ir siunciu tik pagal specialybe. Skelbimu tikrai ne milijonas...
Papildyta:



Nesisielok del tokiu liapsusu. Esu girdejus ne viena atveji, kai tokie dalykai tikrai nesugadino ispudzio ir zmones gaudavo darbus

Siandien buvau tame pokalbyje, firma UAB "Opus arboris". Ten vyras matesi pirma karta buvo paemes mano cv i rankas:) ir gan maloniai pasisnekejome, nors daugiau jis snekejo. Na kaip man ir tiktu toks darbas kuriam laikui kokiem metam, kad namie nesedeti, nes nuo namu 5 min kelio, sutaupyciau pinigu transportui ir pietum:) ir sake darbo nedaug, is pradziu kaip administratore darbintu o paskui reiktu ieskoti klientu ir dirbti vadybininke. Bet viska as ten jau mokeciau, o svarbu kad nedaug streso ir sake kad tik jis ar kokie dar vadybininkai atvaziuoja i ofisa, o daugiausia reiktu atsiliepti kai skambina ir buti vietoje.tas man labai patiktu. Klause ar neplanuoju toliau mokytis, nors man po magistranturos nelabai kur yra toliau:) ir ar neplanuoju vaziuoti i uzsieni.
Na bet kai visada sake kad paskambins, o as tuo netikiu, man jau paranoja..., atrodo kad vis ka nors ne taip pasakau:). sake dar turi 4 kandidatus snd apklausti.

O kokioj tu firmoj buvai Dontstop?

Na as asmeniskai nenoreciau dirbti kasoje, nebent eiciau kokia padaveja, bet tikrai dar nera taip blogai. Pas mane beveik visos drauges ir ju draugai dirba pagal specialybes pastoviai, tik viena drauge jau seniai neranda darbo ir dirba su vaikais.
Pas mane tevai nieko daug is manes nereikalauja kad dirbciau bet ka, tik kiti zmones nustebe kad su patirtim ir issilavinimu nerandu darbu, jie isivaizduoja kad jei jau pakviete i pokalbi reiskias ir darba gavau.

Parašysiu į a.ž.