Sveikos,
Labai prašau pagalbos. Dar nėštumo metu nusprendžiau maitinti išimtinai MP, skaičiau literatūrą, daug domėjausi, tačiau susidūriau su sunkumais, kurių negaliu išspręsti, o viltis maitinti natūraliai blėsta
Mano mažajai dar labai nedaug laiko tai surašysiu kaip viskas vyko, gal padėsite atrasti kur klaidos ir kaip dar būtų galima išgelbėti maitinimą natūraliai...
1 diena. Mažoji gimė ryte. Kai gimusią uždėjo ant krūtinės pažindo kairę krūtį, priešpienio tikrai buvo. Šiek tiek pažeidė spenelį, nors ligoninės (VGN) personalas sakė, kad krūtis paimta gerai. Likusią dienos dalį mergytė miegojo, atpylinėjo vaisiaus vandenis, krūties įsiūlyti niekaip nepavyko. Gydytojai pasakė, kad viskas gerai, nes ji prisirijus tų vandenų ir todėl nenori. Naktį tas pats buvo, nors vis siūliau krūtį.
2 diena. Dukrytė ryte jau norėjo valgyti, pasikviečiau akušerę, kad dar kartą parodytų kaip taisyklingai paduoti (nu maža kas galvoju...). Na padavėm dešinią krūtį, pavalgė mažė, antros krūties spenelis irgi tapo pažeistas (nedaug dar). Kitam maitinimui siūliau kairią krūtį, bet ji jos niekaip neėmė, tai vėl teko duoti tą pačią,paskui dar vieną matinimą praleido iš kairės. Jau norėjau nusitraukinėti, kad nenutrūktų pieno/priešpienio gamyba, bet stebuklingai paėmė mažė. Paskui turėjom sunkią naktį, mažė vis verkė, prašė valgyti, aš jai vis duodavau paeiliau keisdama krūtis, tai ji pavalgydavo apie 30 min ir vėl verkia, duodu kitą, vėl pavalgo, vėl verkia ir taip keturis maitinimus, kol nurimo.
3 diena. Vaikų gydytojui papasakojus apie naktį nustatė, kad marinu vaiką badu ir, kad neturiu pieno. Nors jau prabudus jaučiau, kad krūtys kietenės, pilnos, kad prasidėjo normali pieno gamyba. Pasvėrė, aišku buvo numetus svorio, bet išrašė namo. Prieš išvažiuojant dar pasikviečiau akušerę, kad pažiūrėtų ar tikrai gerai ima krūtį ir atsakymas, kad gerai... namie lyg ir tęsėm maitinimą normaliai, tik, kad toliau žalojo spenelius.
4, 5, 6, 7 dieną maitinau pakaitomis keisdama krūtis, tik su kiekviena diena dukrytė vis sunkiau imdavo kairę krūtį, galiausiai užtrukdavau ir iki valandos kol pavykdavo įsiūlyti. O mažė verkia alkana, skaudu, nebežinau ką daryti.
8 diena. Nebepavyko isiūlyti kairės krūties apskritai...
maitinau tik iš dešinės, bet spenelio padėtis tapo tokia, kad tiesiog nebegaliu duoti jos (nugraužtas iki negalėjimo, žaizda bando pūliuoti, skausmas nebepakeliamas).
Taigi didžiam nusivylimui savimi teko nusipirkti mišinukų ir nusitraukinėti pieną. Pradžioj iš kairės ištraukti pavyko apie 20 ml, o iš dešinės apie 50-60ml. Dabar tris dienas mano režimas toks nusitraukinėju pieną ilgai ir nuobodžiai, tada atsikelia mergytė, sutvarkau, pamaitinu ją, užmigdau ir vėl einu nusitraukinėti kitam maitinimui iki kol vėl prabunda. Juodas darbas, bet matau, kad kairėj krūtį drastiškai mažėja pieno, bijau, kad visai nedingtų. I dešinės dar bėga normaliai, bet paskutiniam vakariniam maitinimui jau nebepritraukiu pilnos normos pieno, tenka primaitinti mišinuku
Naktį kadangi noriu kažkiek pailsėti tai traukiu vieną kartą, ir maitinu mišinuku. Ryte dešinė krūtis jaučiasi pilna. Taip žaidžiu jau tris dienas... Beje pieną bandžiau sugirdyti taurele, šaukšteliu, švirkštu, bet niekaip nepavyko, teko dar didesniam liūdesiui duoti buteliuką (atseit su čiulptuku, kuris nesipjauna su maitinimu krūtimi, bet nelabai tikiu...). Dukrytė pradėjus maitinti iš buteliuko labai atsigavo, mažiau verkia, bet norėčiau grįžti prie maitinimo krūtimi kai tik užgis speneliai. Dar turėčiau pasakyti, kad dukrytės burnytė labai maža, o speneliai dideli ir plokšti (kairės didesnis ir plokštesnis). Gal tai tiesiog nesuderinama? Antspenius bandžiau, niekas nesigauna.
Taigi klausimai:
Ką dariau ne taip?
Kaip grįžti prie maitinimo krūtimi, be mišinukų ir buteliukų?
Kaip neužraukti pieno gamybos kol gydau spenelius?
Gal žinote kokią nors žindymo konsultantę, kuri galėtų atvykti į namus pažiūrėti kaip viskas fakte vyksta, nes nors VGN ir sakė, kad ima gerai krūtį, bet aš netikiu, kad jeigu viskas gerai, kad turi iki mėsų nugraužti.
Šiaip gal turite kokių patarimų?
Atleiskit, kad tiek daug prirašiau, bet labai tikiuosi pagalbos kol visai nežlugo viltys...