Sveiki,
as irgi nusprendziau prisijungti. Mano vyresnelis 6 metu, nuo gimimo serga vcp, sunkia epilepsijos forma - negydoma, turime misru raidos sutrikima, sunkia akiu liga (silpnaregyste), visu ligu neisvardinsiu. Zinote kas padejo mums kovoti su visom ligom?
Isbandeme dauguma dalyku, vitaminus (ESPRICO neblogi, demesi koncentruoja, tik kramtantiesm arba mokantiems nuryti vaikams), sanatorijas, privacius gydytojus ir netik is Lietuvos, ivairias klinikas. Musu sunelis nuo 1,9 men. pradejo lankyti viena Vilniaus darzeli paprasta, - nespecializuota. Savarankiskumo nebuvo jokio, vaiksciojimas labai prasatas tik su pagalba, iki dabar turime su tuo problemu, nors jam jau 6 metai. Siemet jis 0 klaseje, pries mokykla, nepatikesite, bet bendravimas su vaikais neturinciais sveikatos problemu dave tikrai daug, tapo savarankiskas, pats apsirengia (turint kaires puses vcp iki dabar), valgo pats, kazkas nepavyksta, bet grupeje turi puikiu aukletuju ir draugu, kurie jam padeda ir globoja. Maziesnese grupese vaikai padedavo jam net kojines uzsideti, grupes vaikai turi begalo daug tolerancijos, svelnumo ir meiles. Kai sunus ilgiau nelanko darzelio, begalo jo pasiilgsta. Labai dziaugiuosi, kad kazkada patekome i si darzeli, labai sunkiai jam sekesi, bet niekad negirdejau priekaistu nei is aukletoju nei is teveliu. Bet dabar mano sunus sako man: "mama as pats moku..." Integravimas ir bendravimas su vaikas neturinciais sveikatos problemu yra SUPERINIS dalykas,
IS PATIRTIES.
Siemet dar gime mums antras sunelis, tai irgi geras paskatinimas vaikams su negalia tapti savarankiskiesniems ir pasijusti vyresniems, kada globoja ne ji bet globoti gali jis. Zinau kaip sunku apsispresti antram vaikui, bet tikrai verta.
Sekmes ir kantrybes teveliams, daug sveikatos ir uzsispirimo vaikuciams.