Situacijos, kai nėra kur akių dėti - V tema

Papuolus ir aš buvau į gėdingą situaciją žodžiu, pirmas pasimatymas su vaikinu, sėdim kavinukėj, arbatą geriam, flirtuojam, viskas kaip priklauso galiausiai, susiruošiam išeiti, atsistoju, o jis man taip sako: "užtrauktuką užsisek" *****, kokia gėda buvo, pasirodo netyčia džinsų užtrauktukas atsisegęs buvo paskui iki pat namų kol mane parvežė erzino Sako, gal reikėjo nesakyt tau, tai būtum galvojus ar matė jis, ar ne

Kas čia su tais užtrauktukais Pavasaris tikriausiai

Aš irgi prieš porą dienų "pavariau" Žodžiu, vyksta mišios (aš vargonininkė esu), buvo užsakytos metinės už mirusįjį (vyrą). Kaip man ten moteriškas vardas pasigirdo, bet mišių pradžioje, giedant psalmes už mirusįjį, vis moterį paminėdavau... Tai paskui buvo labai gėda...

Su tais sumaišymais, tai sesė raudonavus yra ėjom kažkur, pamatė ji savo bendradarbę ir šaukt pradėjo "Monika". Ta neatsisuka, sesuo vėl "Monika". Tylu, reakcijos nulis.Priėjom arčiau, sesė tokia lyg supykus "Nu Monika, ko nesisveikini, šaukiu kaip durnė". Ta bendradarbė sako "tai, kad aš Miglė, todėl ir dėmesio nekreipiu"

Istorija ne man nutikusi, tiesiog neseniai skaičiau interviu su viena režisiere, ir ji ten papasakojo savo gėdą.
Prieš spektaklį, kurį rodė vaikų namuose, išėjusi į sceną iš įpročio pasakė "O dabar, vaikučiai, paprašykite savo mamyčių ir tėvelių, kad jie išjungtų mobiliuosius telefonus".

Nelabai juokinga, bet kad gėda ir nesmagu turėjo būti jai po to, kai susivokė, tai tikrai...

jei as raudonuociau del kiekvieno atsegto uzttrauktuko,tai jau buciau kokia raudonlige susirgus ,kazkaip nereaguoju -uzsisegu ir viskas.

Smagi temute, pamenu ir as kelias gedas.
Buvau 11-oke ar tai 12-oke, po pamoku su klasiokemis isikvietusios taxsi laukeme jo,nes lauke lijo, ir kas man susirode, kad tas taxsi atvaziavo as begte per lietu ir braunuosi i prieki atsisesti prie vairuotojo, o jis matau pro stikla purto galva, maciau jau tiese ranka dureles uzspausti nes pasirodo ten ne taxsi buvo, o siaip vaikinukas atvazeves merginos ar tai draugo po pamoku parvezti ir nesuprato ko as pas ji i masina braunuos is pradziu juoko daug buvo, paskui geda apeme.
Del klyno atsegto tai ir pasitaike, bent kelis kart, va ir neseniai prekybcentri kelias valandas teko pasivaiksciot su atsegtu
Dar pamenu, isilipus i S buvau, mokykloj per biologijos pamoka ejom i miskeli augalijos apziuret, gryze i klase jauciu, kazkas smirda, sukaliojos ir klausineju klasioku kuris cia i suda isilipes bus, paskui supratau apsiziurejus, kad cia as ir busiu isilipus, variau namo ir i pamokas ta diena nebegryzau

Labas. Prisiminiau dar vieną nuotykį
Buvom svečiuose pas draugus, nuosavam name. Daug vaikų, daug tėvų, šurmulys. Visi vaikai 5-9 m., tik mano vyriausias visų 15m. Jis su tais mažesniais žaidžia, laksto po namus. Suaugę prie stalo valgomajam sėdim, sumąstau į tualetą nueiti. Žiūriu, mažieji vaikai po laiptais kažką veikia, o mano didysis ant laiptų atsiklaupęs kažką su jais šneka. Aš einu pro šalį ir pliaukšteliu sūnui per užpakalį, sakau juokais, nu ir užpakalį jau turi, beveik kaip mano Tada "mano" sūnus atsisuka ir matau, kad čia... namo šeimininkas, mano draugės vyras. Tą akimirką galvojau, sudegsiu vietoj, toks karštis išpylė. Po to visi tiek juokėsi, visą vakarą mane per dantį traukė, kad draugės vyrą kabinu

Beskaitinėdama ir aš atsiminiau laaaabai ankstyvos vaikystės atvejį, kai mama per mane neturėjo kur akių dėti
Buvau darželinukė, kai mama iškvietė man vaikų gydytoją į namus. Apylinkės gydytoja buvo žydų tautybės. Apžiūrėjo mane, pakalbino, paklausė, gal kokį eilėraštį moku, paprašė padeklamuoti. Aš ir padeklamavau labai populiarų tais laikais: "lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom, imkit vaika pagaliuką ir užmuškit tą žyduką ir t.t. Mama raudona, o gydytoja klausia, kur išmokau tokį eilėraštuką Jau suaugusiai man mama priminė šį nutikimą, ir pati atsiminiau, nes tuo metu stebėjausi, kodėl manęs niekas nepagiria

Tiek skaičiau, tiek prisijuokiau, jog ir pati sumaniau papasakot ką nors savo. Galvojau galvojau, apskritai tai aš truputį tokia "nevėkšla" tai ir pargriūt sugebu ir nuverst, na ir panašūs nutikimai. Tačiau kaip tyčia dabar nieko neprisiminiau, tik staiga keli įvykiai galvon. Pasistengsiu papasakot abu, ne tokie juokingi kokie buvo prieš tai, bet pasipasakosiu savo pačios žioplumą.
1. Mokykloj, gal kokia septintokė ar šeštokė buvau, su drauge veluojam į pamoką, skubam, ji pirmiau, aš iš paskos ir kad greičiau būtų po 2 laiptus iš karto peržengiu. Dar tik pradėjus lipt, pirmoj pakopoj, per tuos du laiptelius neapsiskaičiavau ir žengiau ant trečio, nepavyko ir išsitiesiau ant kelių. Iš pradžių nepastebėjau, bet už mūsų ėjo 2 dešimtokai, tai tie pradėjo žvengt, draugė atsisukus irgi žvengia, o aš nežinau kur dėtis, tai nepasimečiau ir irgi žvengiu. Staigiau atsistojau ir šį kart po vieną laiptelį lipant nubėgau į pamoką.
2. Aštuntokė būdama, vėlgi jau į žiemos pabaigą, ledu pasidengus žemė, bet dar tokiu nelabai matomu, tarp draugių kalbam, kad šią žiemą "nesimaudėm", tik pasigyriau, kad šią žiemą nė karto nepargriuvau ir pati pirma plačiu žingsniu einu, jau darau paradines mokyklos duris, o ten prieš jas tokios metalinės grotelės, tuo metu itin slidžios ir ant tų žodžių " na man šią žiemą pasisekė" Suklupau ant kelių. Draugės lūžta, aš kuo greičiau atsistoju, bet po to negalėjau nesijuokt iš savęs. Be to tą patį rytą, po kokių dešimt minučių, vaizdiškai rodžiau (jau mokykloj) kitom draugėm kas man šiandien ryte nutiko ir neapskaičiavus kritau ant kelių dar didesne jėga. Kitą dieną keliai buvo tiesiog violetiniai.
3. Šis įvykis man įvarė daug baimės ilgam laikui. Man kokie 5-6 metai, einam su mama europoj (parduotuvei ) leistis tais laipteliais kurie važiuoja, į viršų nieko, o į apačią - kažko užsižiopsojau, žengiau viena koja ant tų laiptų, jie važiuoja, o antros kojos nebeuždėjau ir taip mano viena koja važiuoja, kita ne. Žiūriu į mamą, žmonės žiūri į mane, o aš jau puolu į ašaras, nežinau ką daryti. Galiausiai, pati nebežinau kaip, sekmingai žengiau ir kita koją ant tų laiptų, tačiau ilgus metus itin bijojau jais leistis, net ir dabar žengus pirmą žingsnį kuo skubiau dedu ir antrą koją.

Tai tokia aš vėpla. Ne itin juokingi pasakojimai, bet ir aš norėjau atiduot savo duoklę šiai temai.

Keliam temuke i prieki. Smagu juk pasijuokti

Mano situacija tokia. Senai jau kai man buvo apie 20 metu, sumanem su geru draugu po europa per atostogas pakeliauti. Pasieme masina ir isvaziavom. Italijoj vaziuojant autostrada yra dideles degalines/parduotuves kartu ir dusai, WC ir t.t. Sustojom kad issimaudyt. As nuejau, stojau i eile ir laukiu. Atejo mano eile, iejau, nusirengiau ir jau i dusa lipu. As buvau ipratus namie tokia virvute patraukti, kad karstas vanduo pradetu begti. Labai daznas reiskinys salyje kur gyvenu. Pamaciau tokia pat cia, tai nieko negalvojus uz virvutes - timpt, karstas vanduo bega as ir maudaus. Praejo gal 2 minutes ir beldzia kazkas i duris, galvoju nu cia dabar, ka tik iejau o jau lauk praso. Uzsukau vandeni, kazka italiskai suburbejau, tipo tuoj jau baigsiu. Na ir vel, uz virvutes vel tik timpt ir toliau maudausi. Po minutes vel kazkas baladoja, nu jau visai galvoju, duokit nusimaudyt normaliai. Uzsukau vandeni ir man uz duru kazkokia moteriske italiskai burnoja, sako: seniora, baikit jus neigaliuju pagalba kviesti, as jau antra karta pas jus ateinu. Kaip susigedau, bet tuo pat metu kai dejau zvengt, ko gero visi laukusieji girdejo. Ir isejus is duso negalejau sulaikyti juoko, kiti zmones su manim kartu kvatojo.

Buvo ir man čia ne per seniausiai situacija, kai nebuvo kur akių dėti, nors nei aš, nei mano namiškiai buvom ne prie ko, bet...
Dalyvavau nuotoliniame pasitarime, saugumas- itin svarbi tema. Neseniai mūsų įmonėje kilo pavojingas insidentas, kai meistrai, jungdami savo įrangą, padarė trumpą sujungimą ir išjungė mūsų pagrindinį serverį, dėl ko buvo sutrikęs duomenų perdavimas ne tik Vilniuje, bet ir kituose filialuose, eiliniai žmonės to net nepajuto, o mūsų paslaugos naudotojai porą valandų padirbo rankiniu būdu, mes turime metodikas, ką daryti tokiu atveju, tad niekas nenukentėjo.
O po to vyko įvykio aptarimas: tą dieną dirbau iš namų, man pirmai teko papsakoti apie įvykį, kokių veiksmų ėmiausi, nes tai nutiko mano pamainoje. Buvo vasara, mano kambaryje praviras langas, o apačioje paauglių kambarys, staiga, kad ims tie paaugliai keiktis, tokiais šlykščiais daugiaaukščiais, jie ten kažkokius žaidimus žaidžia ir su kompais ginčijasi. Kolegos taip žiūri į mane, sakau, kad aš viena namuose, čia kaimynų vaikai visokius karus kariauja ir su kompais ginčijasi. Aš tai jau pripratus prie tų keiksmų, net negirdžiu jų, o mano kolegės, panašu, tokių pagerintų kaimynų neturi.

O ausinių neturit? Mane visada stebina žmonės kurie per zoom skambučius jų nenaudoja. Ir visokie garsai paskui iš aplinkos trukdo.