QUOTE(linabalt @ 2011 01 31, 10:39)
Jei butume patyrineje vaiko uzterstuma sunkiaisiais metalais dar kudikysteje, ir emesi priemoniu juos pasalinti, jei butume neleide vaiko skiepyti, rysium su keistu elgesiu - va, gal butume susvelnine raidos sutrikima, daug kas butu buve kitaip. Nors sunus ir siaip nera labai sunkios formos Aspergeris, itariu, kad priverstinis sedejimas ant kosiu ir makaronu, beveik be riebalu ir be mesos, nes neturejom uz ka leisti sau tokia prabanga kaip grietine, sviestas, batonai, apie saldumynus net nekalbu, ir maitindavomes vandeny virtomis kruopomis, darzovemis ir makaronais - itariu, visa tai isejo i gera
O griztant prie to, nuo ko pradejau rasyti - manau, kad autizmas galbut isgydomas tik labai ankstyvoje stadijoje, o jeigu ji isgyde veliau,pvz 10 metu vaikui, tai gal ten buvo koks uzterstumas metalais, be genetinio pagrindo, ir tiek tereikejo - isvalyti organizma, bet tada tai ir nebuvo tikrasis autizmas, o autizmo pozymius issaukes organizmo uzterstumas? Na, galvoju, kad vis tik kiekviena atveji reikia perziureti labai individualiai. Pvz paskaiciau sizotipinio sutrikimo pozymius - isties galima Aspergerius pavadinti sizotipiniais, nes tinka beveik viskas. Lygiai taip pat autizmo pozymiai gali buti budingi ne vien prie tikrojo autizmo, o ir prie kitu ligu, kad ir to pacio organizmo uzterstumo sunkiaisiais metalais. Taip kad, visi tie pagijimai nuo autizmo, man kvepia tuo, kad tikro autizmo ten ir nebuvo, arba buvo susigriebta labai anksti ir, tikriausiai, autizams buvo itakotas vien isoriniu faktoriu, ne genetiniu.
Mano sūnaus atveju autizmas paveldėtas. Jo motina, kaip suprantu, nedariusi nieko, tačiau vaikų tėvas šauniai edukuotas - mama pedagogė. Be to, tuo laiku, prieš keturiasdešimt metų, tokios diagnozės nebuvo, tad ji tiesiog... mylėjo savo vaiką, o kadangi jis buvo "ne toks" ir santykiai su tėvu buvo prasti, ji visą gyvenimą pašventė sūnui.
Ir ką gi - man reikėjo kelerių metų ir sūnaus "poeto", kad suprasčiau, jog vaikų tėvas - ne tik poetas, rašantis nuostabias eiles, bet ir "poetas". Jis nepritampa visuomenėje, negali gyventi šeimoje, su super išsilavinimu ir gabumais užima išdidžiai skambančiais, tačiau pareigas tik mažoje įmonėlėje.
Didelis minusas - jo nesugebėjimas atsiskirti nuo mamos, nes prisirišimas yra liguistas. Mano sūnus be manęs gali apsieiti ir apsiėjo vos ne mėnesį, o suaugusiam jų tėvui be mamos, matyt, gangrenuotų galūnės.
Gal aš neaiškiai pasisakiau apie gydymą. Rašydama apie savo situaciją, turėjau omenyje elgesio problemas.
Papildyta:
QUOTE(Ice @ 2011 01 31, 10:42)
Beje, namie jau visą savaitę neturime televizoriaus. Neįsivazduojate - kokie mes dabar laimingi. Niekad nebūčiau pagalvojusi, kad televizorius ir iš jo sklindanti beveik vien tik neigiama informacija taip sunkindavo smegenis ir visą nuotaiką
Neturėdavau beveik laiko sėdėti ir žiūrėti, bet dažnai būdavo vakarais įjungtas "kaip fonas": žinios, publicistinės laidos...Dabar gailimės, kad metams užmokėjome už kabelinę TV
Nes planavome seną TV keisti nauju. O dabar nebesinori nei tos kabelinės, nei naujo aparato
Tuoj bus metai, kai aš atjungiau televiziją. Ačiūdie, vaikas atprato ir net svečiuose nespokso, o nuo kūdikystės jam tai buvo puikus būdas pasinerti į "savo" pasaulį. Aišku, kartais norėčiau, kad ramiai vaikai pažiūrėtų filmukus ir leistų man atsiprašant nors į tualetą nueiti, bet kai prisimenu, kai sūnus naktį keldavosi ir televizorių žiūrėdavo, plaukai šiaušiasi - prie viso žiūrėjimo jis dar ir garsą visu galingumu užsileisdavo, o paskui dvi valandas klykdavo, kai išjungdavau.
[I]Anyway, TV labilios psichikos žmonėms ramybės nesuteikia.
Čia manau,kad galėtų ir iš kokių ES fondų pinigėlių gauti transliacijai per TV...
