QUOTE(Viva_la_vita @ 2011 01 31, 02:57)
Mano vaikų tėvas šiandien garsiai nusistebėjo, kad kažkodėl autizmas dažniausiai aplanko tas šeimas, kuriose netrūksta pinigų
Valstybinėms įstaigoms patogiau, kad vaikas turėtų diagnozę - garantuotas pragyvenimas iš tokio vaiko. Privačios įstaigos ima pinigus už suteiktą viltį. Taip kad viskas į pinigus ir atsiremia.
Nu nezinau ar autizmas dazniausiai tokias seimas aplanko, ar tiesiog butent tokios seimos gali sau leisti daugiau brangiu tyrimu ir zinomesniu gydytoju, ir todel labiau reiskiasi viesumoje. Mes niekada neturejom daug pinigu, isskyrus pora-trejeta meteliu praejusiame penkmetyje, bet Aspergeris sekmingai rado kelia i musu namus pries 18 metu. Ir jeigu valdiskoms istaigoms butu taip jau patogu, kad kazkas turi sias diagnozes, kodel dabar reikia kovoti, kad autistams butu pripazistama negalia ir po pilnametystes? Juk iki siol buvo laikoma, kad autizmas ir vaikystes sutrikimas, ir suaugusiems jis neislieka, o transformuojasi i kitokio pobudzio sutrikima, pvz sizotipini sutrikima. Bent jau LT politika yra tokia. Ir as dabar laukiu atsakymo is SAM, kur jie paasikintu, kodel neigaluma iki 18m turejes sunus, suejus 18m staiga tampa "sveikas", nors realiai yra akivaizdu, kad jis visiskai nesugeba pasirupinti savimi - moka nusiprausti, bet nemato reikalo, gali nueiti ten, kur jam patinka, bet nepriversi eiti ten, kur jam nemalonu buti, nebent pasinaudodama savo itaka sunui, jam greiztai liepiu ir palydziu. Ka toks zmogus veiks, kai salia nebeliks mamos? Jis sedes uzsidares namuose, retkarciais iseis pasivaikscioti, pabegioti. Ir tai vadinama pasveikimu nuo autizmo? Pameginsiu su laiku nupirkti sunui testa sunkiems metalams istirti, zeolito, kad juos isvalyti, gal tikrai palengvins bukle tam kartui. Bet... neabejoju, kad tam tikri pakitimai smegenys jau yra negriztami - jeigu ankstyvoje vaikysteje, kudikysteje, dar buvo galima kazka pakeisti, tai dabar, uzaugus, procesas nebegriztamas. Tiesiog bandysiu padaryti viska, kad sustabdyti ligos progresavima, kad jam bent jau neblogetu. O kad zmogus, is prigimties neturintis atsakomybes ir pareigos jausmo (bet ne del auklejimo, o is prigimties), staiga "pasveiktu" ir taptu rupestingu visuomenes nariu - sorry, kazin ar medicina tapo iki tiek stebuklinga. Autizmo pasireiskima galima susvelninti, nuolat dirbant su autistu ir neleidziant jam nugrimzti i save, bet adaptacijos palengvinimas nera isgydymas. O jeigu autistas isgijo - vadinasi, jam nebuvo autizmo. Galbut buvo uzuomazgos, kurias laiku sustabdete. Tas isties labai svarbu - kuo anksciau pastebeti pokycius vaiko elgesyje ir imtis priemoniu, kad sugrazinti ji, neleisti ligai isiveseti. Bet manau, kad tai imanoma ne visada. Kam imanoma padeti, o kam ne, vis tik pirmiausiai priklauso nuo genetikos, nuo priezasciu, sukelusiu vaiko raidos sutrikima. Pvz mano sunus nuo gimimo buvo kazkoks "ne toks". Deja, ta supratau tik po daugelio metu, kai pradejome bendrauti su gydytojais, atsirado internetas, atradau likimo drauges mamytes ir pradejau bendrauti su jom - mano vaikas buvo kitoks nuo gimimo. Jau tuomet mano babyte, su kuria gyvenome, ir musu kaimyne, babytes drauge - jos kraipe galvas, kad vaikas keistai elgiasi, kazkas su juo ne taip. Bet pediatre nekreipe demesio i tuos keistumus. Veliau aukletojos darzelyje primygtinai siule kreiptis i specialistus, bet pediatre (jau kita pediatre, nes pakeiteme gyvenama vieta, tuo paciu ir poliklinika) ir toliau tvirtino, kad nieko cia tokio, toks vaiko charakteris. Nuejome pas psichologe PPT, pasakiau, kad aukletojos skundziasi vaiku, o ir namie sunku su juo labai, bet psichologe neturejo ka pasakyti, pasiule palaukti, gal vaikas isaugs. Nu zodziu... Jei butume patyrineje vaiko uzterstuma sunkiaisiais metalais dar kudikysteje, ir emesi priemoniu juos pasalinti, jei butume neleide vaiko skiepyti, rysium su keistu elgesiu - va, gal butume susvelnine raidos sutrikima, daug kas butu buve kitaip. Nors sunus ir siaip nera labai sunkios formos Aspergeris, itariu, kad priverstinis sedejimas ant kosiu ir makaronu, beveik be riebalu ir be mesos, nes neturejom uz ka leisti sau tokia prabanga kaip grietine, sviestas, batonai, apie saldumynus net nekalbu, ir maitindavomes vandeny virtomis kruopomis, darzovemis ir makaronais - itariu, visa tai isejo i gera
O griztant prie to, nuo ko pradejau rasyti - manau, kad autizmas galbut isgydomas tik labai ankstyvoje stadijoje, o jeigu ji isgyde veliau,pvz 10 metu vaikui, tai gal ten buvo koks uzterstumas metalais, be genetinio pagrindo, ir tiek tereikejo - isvalyti organizma, bet tada tai ir nebuvo tikrasis autizmas, o autizmo pozymius issaukes organizmo uzterstumas? Na, galvoju, kad vis tik kiekviena atveji reikia perziureti labai individualiai. Pvz paskaiciau sizotipinio sutrikimo pozymius - isties galima Aspergerius pavadinti sizotipiniais, nes tinka beveik viskas. Lygiai taip pat autizmo pozymiai gali buti budingi ne vien prie tikrojo autizmo, o ir prie kitu ligu, kad ir to pacio organizmo uzterstumo sunkiaisiais metalais. Taip kad, visi tie pagijimai nuo autizmo, man kvepia tuo, kad tikro autizmo ten ir nebuvo, arba buvo susigriebta labai anksti ir, tikriausiai, autizams buvo itakotas vien isoriniu faktoriu, ne genetiniu.
Čia manau,kad galėtų ir iš kokių ES fondų pinigėlių gauti transliacijai per TV...
. ar jus noretumet atskiros laidos neigaliukams 
mano nieko nevalgo be duonos ar bulkos, net keptas bulves su duona valgo, tai ką daryt tada, neduodi duonos nevalgo nieko 
matyt motinos nervai neatlaikė... ji ir prasigėrė, reik manyt jai tikrai niekas nepaaiškino kas tai per sutrikimas, ir kaip galima padėti vaikui... beja tai puikus pavyzdys, kad padėti jam reikia, kad ir kaip kovotų suaugę autistai, kad paliktų juos ramybėj, kad jie ne dėlionės detalės, bet kokia tikimybė, kad jie sugebėtų kovoti, jei nebūtų buvę ugdomi, kad ir drastiškomis priemonėmis... greičiausiai būtų tokie kaip tas vaikinas....
bet nekenciu sito miesto, daug piktu zmoniu gyvena.. baisu net i miesta iseit, atrodo islys koks paauglys ir primus 
Bet aš dar tik pradėjau domėtis ir kol kas tik stebiuosi ir garsiai mąstau 
