QUOTE(Raja28 @ 2011 02 08, 15:59)
nu kaip cia pasakius, bunant cia airijoj tai nebrangu, su visais skiepais, dokumentais ir cipu 320e
QUOTE(vaivos juosta @ 2011 02 08, 16:01)
tai maziukas pats tas namie
nu kaip cia pasakius, bunant cia airijoj tai nebrangu, su visais skiepais, dokumentais ir cipu 320e
tai maziukas pats tas namie
Sveikos merginos,aš irgi noriu papasakot savo istoriją ...
QUOTE(Meskute5 @ 2011 02 08, 15:43)
Mano vaikas miega tik savo lovoj, jei ateina prigult- tai 10 min, ir viskas- tipu tapu atgal nueina ir atsigula. Ant ranku jis isvis niekada nenorejo ir nenori dbr. Demesio jam reikia minimaliai. Mama jam reikalinga kaip poreikiu igyvendinimas. 
aisku, ateina, apsikabina, prisiglaudzia.. bet tiesiog vaikas yra toks koks yra. Nuo mazens toks buvo. Zaislai lbiau rupejo, nei pas mama ant ranku pabuti. Tiesiog priimu ji tokiu koks yra ir nesistengiu glaustytis per daug, jei jis to nenori. Jei ateina kas i svecius - sako jis berniuku berniukas. Niekaip ne mergaitiskas, ne mamyciukas, o grynas berniukas. Nors aisku, man noretusi ir daugiau tos silumos ir meiles... uztai noriu vaiku dar ir dar.. kad nors maziuka priglaust ir pabut kuo ilgiau salia.. 
aisku, ateina, apsikabina, prisiglaudzia.. bet tiesiog vaikas yra toks koks yra. Nuo mazens toks buvo. Zaislai lbiau rupejo, nei pas mama ant ranku pabuti. Tiesiog priimu ji tokiu koks yra ir nesistengiu glaustytis per daug, jei jis to nenori. Jei ateina kas i svecius - sako jis berniuku berniukas. Niekaip ne mergaitiskas, ne mamyciukas, o grynas berniukas. Nors aisku, man noretusi ir daugiau tos silumos ir meiles... uztai noriu vaiku dar ir dar.. kad nors maziuka priglaust ir pabut kuo ilgiau salia.. Draugiškai pavydžiu, kad miega savo lovoje. Aš niekaip nesugalvoju, kaip be streso jį išboginti į jo kambarį... O dėl noro dėmesio, tai kiekvienas vaikiukas, kaip ir suaugęs žmogus, individualus. Vienas labiau stebi viską iš šono, kitas nenulipa mamai nuo rankų, trečias dar kažkokių savo čiudų prisigalvoja. Turėsi dar mergytė kada nors
. Bus tikra mergytė, glaustysi, kaip katytė
Mano istorija baigėsi tragiškai.Man gimdymas priešlaikinis prasidėjo vasario 4 d. Todėl kad mano gydytoja nepastebėjo infekcijos ,kurią galima butu nesunkiai išgydyti.Mano mergytė buvo visiškai sveika tik dar labai mažutė,jei tebuvo 24 savaitės.Kai pastebėjau kad kažkas negerai iškart nuvažiavom su vyru į Antakalnio gimdymo namus,apžiūrėjusi gydytoja pasakė kad nuo infekcijos prasidarė gimdos kaklelis 2 cm.Dar išgulėjau ligoninėje parą,gydytojai bandė kuo ilgiau išlaikyti gimdymą, kad daugiau šansų mergytei būtų išgyventi.Bet vasario 3 d. 9 valandą vakaro nubėgo vandenukai.Atėjęs gydytojas iškart pasakė kad situacija bloga ,kad vaikelis išgyvens mažai šansų ,kad per mažai savaičių.Širdis plyšo iš skausmo ,verkėm abu su vyru,bet tikėjomės dievo pagalbos.Gimdymas buvo sunkus ,gimdžiau 12 valandų jeigu ne vyro palaikymas tikriausia nebūčiau ištvėrus ,ne nefizinio skausmo, o skausmo kuris draskė viską ,kiekviena kūno ląstelę vien pagalvojus kad ji gali neišgyventi...Gimdai ir girdi kaip plaka jos širdutė... nėra žodžių kuriais galima ta būseną apsakyti.Mūsų mergytė gimė 9val.19min svėrė 700gr. 30 cm.Mūsų saulytę iškart nunešė į inkubatorių,gydytojai darė viską ką galėjo. Kai iš gimdyklos nuvežė mane į palatą ,a iškarto nulėkiau pažiūrėti savo mergytės,ji tokia maža ir tokia graži...visa širdimi tikėjausi stebuklo.Po valandos vyras atvežė kunigą ,kad pakrikštytu mūsų mergytę tikėjomės dievulio pagalbos.Visą dieną buvo laukimas ir tikėjimas.Vyras vaikščiojo kas pusė valandos žiūrėt ar viskas gerai.Vakare vyrui liepiau važiuot namo nes buvo nemiegojęs 2 paras.Kai vyras išvažiavo man užėjo nenumaldomas noras eiti pas dukrytę.Tik įėjau pro duris skyriaus kur guli neišniašiotukai, gydytoja iškart liepė sėstis...Išgirdau žodžius - jūsų vaikelis neišgyveno...numiriau ir aš pati.Leido man paglostyti paliesti per langeli savo dukrytę,net pabučiuot negalėjau.Šeštadienį savo angelėlį palaidojom.Į baltą ,maža karstelį galia kojyčių sudėjau rūbelius kuriuos jai buvau pirkus ...Kaip toliau gyvent nežinau.
QUOTE(muneg @ 2011 02 08, 19:59)
Sveikos merginos,aš irgi noriu papasakot savo istoriją ...
Liūdna tavo istorija. Labai gaila, kad stebuklas neįvyko...
Mes visos savų tikėjomės. Prisipažinsiu, kad po tokios patirties, vis dar tikiu, kad stebuklų būna, svarbiausia neprarast vilties.
Į priekį reikia eiti, kad ir kiek teks kristi bei keltis, kad ir kaip sunku bebūtų.
Užuojauta.
QUOTE(kristulee @ 2011 02 08, 17:32)
Laba...
Ar dar visos turit stogus virš galvų, vėjas bėdų nepridarė?
Žodžiu pabuvau kaip kalė intrigantė
. tik kažkaip užkabino mane... pirmą sūnelį augindama buvau vos 19, bet net minčių nekilo apie vaiko išlepimą nešiojant. o jis augo praktiškai ant rankų, nes laaabai verksniukas buvo. visi kiti ramuoliai, bet glausti ir myluoti tikrai nemažiau. o kad vieniems mažyliams reikia daugiau artumo, kitiems mažiau- natūralu. auginau šešis, bet tik vienam iš jų tas poreikis buvo mažesnis. o Dominykas ir dabar mielai leistuosi nešiojamas, tik kad sveria vos ne 50kg ateina kaip katinas, susirango ant kelių, na ir kas kad eina 11m ir panos jau rūpi... o kai visa ketveriukė suvirsta į mūsų lovą kas gali būt nuostabesnio 
Ar dar visos turit stogus virš galvų, vėjas bėdų nepridarė?
Žodžiu pabuvau kaip kalė intrigantė
. tik kažkaip užkabino mane... pirmą sūnelį augindama buvau vos 19, bet net minčių nekilo apie vaiko išlepimą nešiojant. o jis augo praktiškai ant rankų, nes laaabai verksniukas buvo. visi kiti ramuoliai, bet glausti ir myluoti tikrai nemažiau. o kad vieniems mažyliams reikia daugiau artumo, kitiems mažiau- natūralu. auginau šešis, bet tik vienam iš jų tas poreikis buvo mažesnis. o Dominykas ir dabar mielai leistuosi nešiojamas, tik kad sveria vos ne 50kg ateina kaip katinas, susirango ant kelių, na ir kas kad eina 11m ir panos jau rūpi... o kai visa ketveriukė suvirsta į mūsų lovą kas gali būt nuostabesnio Turime ir mes dar stogą, bet pas mus palinko gatvės apšvietimo stulpas ir į mūsų pusę. Jeigu griūtų, tai naujai tvorai ragai būtų. Buvome išsikvietę firmą, kuri statė tuos šviestuvus. Sakė, kad dar nepavojinga, reik laukti pavasario
. Tikiuosi, kad neišvirs visai.Tiesa, gražių ciuciukų pridėjote
. Bet aš jokių gyvių namie nenoriu. Turėjau kažkada katytę, labai ją mylėjau, labai buvo sunku atiduoti, kai reikėjo kraustytis... bet dabar jau nenoriu nieko daugiau. gal kada nors . bet dabar reik vaikų, o kačiukai ir ciuciukai palauks 
O dieve mano.. dar vienas angelelis.. 
laikykis brangioji.. skaudu ir ziauru..
Kai as atejau su savo istorija, kazkaip net nepagalvojau, kad po manes dar tiek bus.. kiekviena karta pamacius nauja varda- sirdis sustoja..
laikykis brangioji.. skaudu ir ziauru..Kai as atejau su savo istorija, kazkaip net nepagalvojau, kad po manes dar tiek bus.. kiekviena karta pamacius nauja varda- sirdis sustoja..
QUOTE(muneg @ 2011 02 08, 20:12)
liūdna... Laikykis, laikas apgludins kampus...
QUOTE(lairam @ 2011 02 08, 19:11)
Draugiškai pavydžiu, kad miega savo lovoje. Aš niekaip nesugalvoju, kaip be streso jį išboginti į jo kambarį... O dėl noro dėmesio, tai kiekvienas vaikiukas, kaip ir suaugęs žmogus, individualus. Vienas labiau stebi viską iš šono, kitas nenulipa mamai nuo rankų, trečias dar kažkokių savo čiudų prisigalvoja. Turėsi dar mergytė kada nors . Bus tikra mergytė, glaustysi, kaip katytė
. Bus tikra mergytė, glaustysi, kaip katytė O man kazkaip vissada atrode kad berniukai prie mamytes.. o mergytes nelabai. As pati buvau tevelio vaikelis. Mama niekada manes neapkabino, nepabuciavo, nepriglaude ir mazybiniu vardu tik isgerus kelis kartus yra pavadinus.. va. Bet tikiuosi, kad as gausiu savo silumos ir apkabinimu doze..
QUOTE(Meskute5 @ 2011 02 08, 20:18)
O dieve mano.. dar vienas angelelis..
laikykis brangioji.. skaudu ir ziauru..
Kai as atejau su savo istorija, kazkaip net nepagalvojau, kad po manes dar tiek bus.. kiekviena karta pamacius nauja varda- sirdis sustoja..
laikykis brangioji.. skaudu ir ziauru..Kai as atejau su savo istorija, kazkaip net nepagalvojau, kad po manes dar tiek bus.. kiekviena karta pamacius nauja varda- sirdis sustoja..
... tu atėjai viena... Bet, kad matytum, kokia buvo vasara
. Vienu metu čia buvo visa mūsų banga. Atrodė, kad ta vasara kažkokia prakeikta Papildyta:
QUOTE(Meskute5 @ 2011 02 08, 20:21)
O man kazkaip vissada atrode kad berniukai prie mamytes.. o mergytes nelabai. As pati buvau tevelio vaikelis. Mama niekada manes neapkabino, nepabuciavo, nepriglaude ir mazybiniu vardu tik isgerus kelis kartus yra pavadinus.. va. Bet tikiuosi, kad as gausiu savo silumos ir apkabinimu doze..
Na aš irgi girdėjau, kad mamos nori mergyčių, tėčiai - berniukų, o paskui apsikeičia vaikais. panytės labiau prie tetukų glaustosi, o berniukai prie mamų. Na, jeigu turėsime ateityje po dukrytę, tai galėsime arba patvirtinti, arba paneigti šias tendencijas
QUOTE(lairam @ 2011 02 08, 19:22)
... tu atėjai viena... Bet, kad matytum, kokia buvo vasara . Vienu metu čia buvo visa mūsų banga. Atrodė, kad ta vasara kažkokia prakeikta
. Vienu metu čia buvo visa mūsų banga. Atrodė, kad ta vasara kažkokia prakeikta Na tikrai, po manes kazkaip ramu buvo.. kaledos.. niekas neuzklydo. Ir kazkaip net nepagalvoji, kad gali but kitaip. O dbr jau trys..
Papildyta:
QUOTE(lairam @ 2011 02 08, 19:24)
Na aš irgi girdėjau, kad mamos nori mergyčių, tėčiai - berniukų, o paskui apsikeičia vaikais. panytės labiau prie tetukų glaustosi, o berniukai prie mamų. Na, jeigu turėsime ateityje po dukrytę, tai galėsime arba patvirtinti, arba paneigti šias tendencijas
svarbu po sveika vaikeli.. o ka jau cia patvirtinsi.. matai- tavo vienoks vaikas, mano kitoks, o abu berniukai. Tai ir mergytes gali but visiskai priesingos
ai, bet jokio cia skirtumo kokie tie vaikai.. svarbu, kad jaustusi mylimi..ir mus myletu svarbu, kad jie isvis butu...
QUOTE(muneg @ 2011 02 08, 20:12)
Mano istorija baigėsi tragiškai.
Dar vienas Angeliukas...
Užuojauta Tėveliams...Stiprybės Jums
