Angeliuku mamos

#505
QUOTE(nasata @ 2011 02 09, 00:51)
Vadinasi, aš niekada nesijausiu pilnaverte moterimi....... gimdžiau... bet.. naujos gyvybės nėra......... neverta būti ne tik mama.. bet ir pilnavertė moteris.........

Nasata na tu cia ir davei dzazo doh.gif tu jau esi mama ar gi Saulyte ne tavo dukrele 4u.gif Tu pazadejai 4u.gif

As aniri kaciuko sulaukiau wub.gif ji savo pazada istesejo....dabar tavo eile wub.gif
Atsakyti
#506
QUOTE(Laureanza @ 2011 02 08, 22:01)
MUNEG,stiprybės Jūsų šeimai....kaip gaila-negaliu... cray.gif  cray.gif  cray.gif Mano angeliukei ryt butu buves 1 mėnesiukas,bet deja...poryt mėnesis kaip nebeturim jos...

Pasakykit prašau kai ryte atsimerkt,kaip pradėt kvėpuoti, kaip neišeit į proto...kaip gyvent kaip jau esi numirus
Atsakyti
#507
QUOTE(muneg @ 2011 02 09, 10:12)
Pasakykit prašau kai ryte atsimerkt,kaip pradėt kvėpuoti, kaip neišeit į proto...kaip gyvent kaip jau esi numirus


Man dabar eina trecias menuo kaip netekau sunelio.. dar dabar as ryte sunkiai merkiuosi.. nezinau del ko reikia lipt is lovos. Jokios prasmes nera nei eit, nei kazka daryt.. rytai patys sunkiausi. Nuo pietu pradedu gyvent. O vakare bunu visai neblogos nuotaikos. Einu keliuosi, nes niekur nedingsi.. Turi gyvent del artimu zmoniu.. del busimo vaikelio.. del svajones ar kazko grazaus.. unsure.gif
Atsakyti
#508
QUOTE(vaivos juosta @ 2011 02 08, 14:01)
Juoką kelia tie bobučių gasdinimai - neimk ant rankų - pripras, neguldyk šalia - pripras, vargsi. Vaikas pripras prie didesnės meilės???? Gal ir sauskelnėm robotą keist sumąstykim, kad tik ginkdie rankom nepriliestume ir nepriprastų...  unsure.gif

pratęsiu diskusiją.mano Ernestas paskutiniu metu bijo vienas užmigti.pabūnu pas jį,lyg užsnūsta.po kiek laiko žiūrėk jau atitipena į miegamąjį.einam kartu į jo lovelę, kalbamės.kartais tenka visą naktį šalia išmiegoti,kartais gerai miega.o vieną dieną priėjo prie manęs, apkabino, prisiglaudė ir sako:ačiū,mamyte.klausiu,už ką dėkoji.o jis atsakė - kad būni su manimi naktelę.širdis suvirpėjo,džiaugsmo ašaros ištryško.dar stipriau jį priglaudžiau...
ir dar...paskutinį kartą,kai mačiau savo Angeliuką gyvą,jis atėjo pas mane iš savo kambario su balta pižamėle ir pasakė,kad negali užmigti.pasakiau,kad pasistengtų,nes rytoj į mokyklą...vaikas grįžo įsavo kambarį.po poros valandų jo jau neturėjau...o jei būčiau nuėjusi kartu?..taip ir stovi jis man akyse su pižama,basas...
visai nenoriu prieštarauti čia sakytoms nuomonėms.kiekviena auginame savaip.tiesiog tokia mano patirtis
QUOTE(muneg @ 2011 02 08, 19:12)
Mano istorija baigėsi tragiškai.

liūdna ir skaudu čia susitikti console.gif
Atsakyti
#509
QUOTE(muneg @ 2011 02 08, 21:12)
Mano istorija baigėsi tragiškai.Man gimdymas priešlaikinis prasidėjo vasario 4 d. Todėl kad mano gydytoja nepastebėjo infekcijos ,kurią galima butu nesunkiai išgydyti.Mano mergytė buvo visiškai sveika tik dar labai mažutė,jei tebuvo 24 savaitės.Kai pastebėjau kad kažkas negerai iškart nuvažiavom su vyru į Antakalnio gimdymo namus,apžiūrėjusi gydytoja pasakė kad nuo infekcijos prasidarė gimdos kaklelis 2 cm.Dar išgulėjau ligoninėje parą,gydytojai bandė kuo ilgiau išlaikyti gimdymą, kad daugiau šansų mergytei būtų išgyventi.Bet vasario 3 d. 9 valandą vakaro nubėgo vandenukai.Atėjęs gydytojas iškart pasakė kad situacija bloga ,kad vaikelis išgyvens mažai šansų ,kad per mažai savaičių.Širdis plyšo iš skausmo ,verkėm abu su vyru,bet tikėjomės dievo pagalbos.Gimdymas buvo sunkus ,gimdžiau 12 valandų jeigu ne vyro palaikymas tikriausia nebūčiau ištvėrus ,ne nefizinio skausmo, o skausmo kuris draskė viską ,kiekviena kūno ląstelę vien pagalvojus kad ji gali neišgyventi...Gimdai ir girdi kaip plaka jos širdutė... nėra žodžių kuriais galima ta būseną apsakyti.Mūsų mergytė gimė 9val.19min svėrė 700gr. 30 cm.Mūsų saulytę iškart nunešė į inkubatorių,gydytojai darė viską ką galėjo. Kai iš gimdyklos nuvežė mane į palatą ,a iškarto nulėkiau pažiūrėti savo mergytės,ji tokia maža ir tokia graži...visa širdimi tikėjausi stebuklo.Po valandos vyras atvežė kunigą ,kad pakrikštytu mūsų mergytę tikėjomės dievulio pagalbos.Visą dieną buvo laukimas ir tikėjimas.Vyras vaikščiojo kas pusė valandos žiūrėt ar viskas gerai.Vakare vyrui liepiau važiuot namo nes buvo nemiegojęs 2 paras.Kai vyras išvažiavo man užėjo nenumaldomas noras eiti pas dukrytę.Tik įėjau pro duris skyriaus kur guli neišniašiotukai, gydytoja iškart liepė sėstis...Išgirdau žodžius - jūsų vaikelis neišgyveno...numiriau ir aš pati.Leido man paglostyti paliesti per langeli savo dukrytę,net pabučiuot negalėjau.Šeštadienį savo angelėlį palaidojom.Į baltą ,maža karstelį galia kojyčių sudėjau rūbelius kuriuos jai buvau pirkus ...Kaip toliau gyvent nežinau.



Laikykis. Stiprybes tavo seimai.
Kai man daktaras pasake pries menesi kad turiu kazka atiduot kad galetu man duot kita... iki siol ausyse skamba jo zodziai. As tikrai tau nepatarsiu kaip tau gyvent toliau, nes pati nezinau kaip gyvent toliau verysad.gif penktadieni 11diena bus menuo kaip jos neturiu savo mergytes, vaziuosiu ant kapu, o turejau tokiu laiku as gymdyti ja, mums tiek mazai truko kad butume tryse o dabar vel mes dviese verysad.gif ir katyte verysad.gif skausmas begalinis sirdyje, sustojo man tuo tos minutes gyvenimas kai pasake kad nebe plaka sirdute mano vaikelio, mano pirmagymio verysad.gif

Papildyta:
mums buvo 34 savaites ir jokios rimtos priezasties , viskas gerai buvo visa nestuma nei man nei mano mergytei, ji sveika buvo , jokios infekcijos jokio uzdegimo, issivysciusi mergyte mano buvo bet va virkstele.... cray.gif kiekviena ryta pabundu su asarom, tik vyra isleidziu i darba ir asaros pasibyra verysad.gif issiverkiu , issirekiu ...
Atsakyti
#510
QUOTE(Ingridute =) @ 2011 02 09, 11:29)
Laikykis. Stiprybes tavo seimai.
Kai man daktaras pasake pries menesi kad turiu kazka atiduot kad galetu man duot kita... iki siol ausyse skamba jo zodziai. As tikrai tau nepatarsiu kaip tau gyvent toliau, nes pati nezinau kaip gyvent toliau verysad.gif  penktadieni 11diena bus menuo kaip jos neturiu savo mergytes, vaziuosiu ant kapu, o turejau tokiu laiku as gymdyti ja, mums tiek mazai truko kad butume tryse o dabar vel mes dviese  verysad.gif  ir katyte  verysad.gif  skausmas begalinis sirdyje, sustojo man tuo tos minutes gyvenimas kai pasake kad nebe plaka sirdute mano vaikelio, mano pirmagymio  verysad.gif


Nu jau daktaras nusnekejo.. doh.gif
O gyvent - gyvenk kaip iki siolei.. kelkis tam, kad padaryt mazus darbelius.. As negaledavau valanda is lovos islipt, o dbr sau prizadejau- islipsiu tam, kad nusipraust, pamaitint seima, paziuret kompe, gal manes kam reikia, gal kas parase.. o tada galesiu saves gailet toliau.. bet kai pradedi eit- sustoji tik vakare. Gerai, kad tos veiklos butu daugiau ir nebutu kada galvot.. isvis gerai butu, kad istrintu kas juodas mintis.. o paliktu tik grazius prisiminimus.. bet jei ju nera? Jei tas dievas nedave net minutes pasidziaugt vaikeliu.. as turbut tureciau but laiminga, nes man dave lygiai puse paros..

Sladama - junkis prie musu... matau ir tu siemet turi angeleli verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Meskute5: 09 vasario 2011 - 11:42
#511
QUOTE(Meskute5 @ 2011 02 09, 13:41)
Nu jau daktaras nusnekejo..  doh.gif
O gyvent - gyvenk kaip iki siolei.. kelkis tam, kad padaryt mazus darbelius.. As negaledavau valanda is lovos islipt, o dbr sau prizadejau- islipsiu tam, kad nusipraust, pamaitint seima, paziuret kompe, gal manes kam reikia, gal kas parase.. o tada galesiu saves gailet toliau.. bet kai pradedi eit- sustoji tik vakare. Gerai, kad tos veiklos butu daugiau ir nebutu kada galvot.. isvis gerai butu, kad istrintu kas juodas mintis.. o paliktu tik grazius prisiminimus.. bet jei ju nera? Jei tas dievas nedave net minutes pasidziaugt vaikeliu.. as turbut tureciau but laiminga, nes man dave lygiai puse paros..

Sladama - junkis prie musu... matau ir tu siemet turi angeleli  verysad.gif


Tai taip ir darau as Meskute5 , issiverkiu... sukaupusi jegas ir energija islipineju is lovos , isijungiu kompiuteri pasitikrinu viska... vakar baigiau siuti patalyne anksciau per 15 min pasiudavau o dabar dvi dienas siuvau, siudama ateidavo akimirka ir pravirkdavau, paverkiu ir toliau siunu... dar turiu uzbaigt kilimuka savo, darau is siulu... bet va bagiau siulus, reikia nusipirkti kazkaip nukeliaut iki parduotuves ir darydama kilimuka pravirkdavau... ir taip diena prabega ir vyras grizta is darbo su nuotaika visada , kad mane pralinksiminti kad nusisypsociau, pabuna jis mane klounu smile.gif
o pastebejau kad jau viska skauda kad siplna esu , pradejau tokia manksta mini... tai va antra diena pasimankstynu ... ir stengiuosi kiekviena ryta ir stengsiuos kad po truputi stot ir eit toliau gyvent. Noriu pasisemt stiprybes ir sukaupt jegas nes noriu pastot ir susilaukt leliuko ir ta jai baime ateis as busiu stipri tikiuosi , ir nuvisiu ja lauk.
Papildyta:
Siandien pabudusi nezinau kodel labai noriu nuvaziuoti i zirgyna ir pajodineti , toks noras pas mane net nezinau is kur jis toks... Seniai ir be jodinejau jau as... Prasysiu vyro kad kokia diena jis mane nuveztu pajodineti i zirgyna.
Atsakyti
#512
Gera pradžia - pusė darbo thumbup.gif
Nesustokit, mergaitės, minkit kelią į priekį, tik į priekį nors ir tektų atgal paėjėti kartais.
Beje optimizmo labai suteikia kitų geras nusiteikimas, man asmeniškai padeda pačiai pasitempt.
Atsakyti
#513
QUOTE(kzaze @ 2011 02 09, 14:04)
Gera pradžia - pusė darbo  thumbup.gif
Nesustokit, mergaitės, minkit kelią į priekį, tik į priekį nors ir tektų atgal paėjėti kartais.
Beje optimizmo labai suteikia kitų geras nusiteikimas, man asmeniškai padeda pačiai pasitempt.


Issiverkiu, issirekiu , pasikalbu su savo angeliuku ir lengviau siek tiek...
Einu i prieki ir griztu atgal , bet vel einu toliau , toliau kur pradejau minti ta takeli savo...

Papildyta:
Tik va 15diena mano kriksta dukros gimtadienis, vaziuosiu pasveikinti. Zinau kad ten sutiksiu draugus savo ir ta tokia baime ateina kai pagalvoju izengsiu i namus, su visais pasisveikinsiu ir bijau kad jie prades manes gailet,uzuojautas sakyt ir t.t. as to nenoriu taip nenoriu. Ir nenoriu vaziuot , bet zinau kad reikia vaziuot . O gal jie nieko ir nesakys ... Ir va ruosiuosi zengt ta dideli zingsni 15diena susitikt su tais zmonemis su kuriais draugauju.
Atsakyti
#514
QUOTE(Ingridute =) @ 2011 02 09, 12:17)

Tik va 15diena mano kriksta dukros gimtadienis, vaziuosiu pasveikinti. Zinau kad ten sutiksiu draugus savo ir ta tokia baime ateina kai pagalvoju izengsiu i namus, su visais pasisveikinsiu ir bijau kad jie prades manes gailet,uzuojautas sakyt ir t.t. as to nenoriu taip nenoriu. Ir nenoriu vaziuot , bet zinau kad reikia vaziuot . O gal jie nieko ir nesakys ... Ir va ruosiuosi zengt ta dideli zingsni 15diena susitikt su tais zmonemis su kuriais draugauju.


O tu tik iejus sakyk - nesakykit nei zodzio. arba paprasyk, kad kokia puske ar kas pries tai visus perspetu, kad niekas nieko nesakytu, jokio zodelio, kad visi elgtusi lyg nieko neatsitiko.. bent jau man taip daug geriau. As jau zinau, kai iesiu i darba, bus pilna zmoniu, ir kadangi as neturiu jokios scenos baimes, tai as jam grasiai is su sypsena pranesiu - prasau nei vieno zodzio, man paguodos nereikia, gyvenam kaip visada. Nes pagalvojau jei nieko nesakysiu, kiti zmones jausis nejaukiai.. nes lyg ir reikia uzuojauta pareikst.. lyg ir reikia kazka pasakyt, o tinkamu zodziu nesurenka.. tad geriau visus iskart islaisvint nuo tokios situacijos.. geriau jau paciai pasakyt, ir tada nesulauksi jokiu nesveiku uzuojautu, kai pasako tai, nuo ko gali pradet tik verkt arba net uzpykt..
Atsakyti
#515
QUOTE(Meskute5 @ 2011 02 09, 14:29)
O tu tik iejus sakyk - nesakykit nei zodzio. arba paprasyk, kad kokia puske ar kas pries tai visus perspetu, kad niekas nieko nesakytu, jokio zodelio, kad visi elgtusi lyg nieko neatsitiko.. bent jau man taip daug geriau. As jau zinau, kai iesiu i darba, bus pilna zmoniu, ir kadangi as neturiu jokios scenos baimes, tai as jam grasiai is su sypsena pranesiu - prasau nei vieno zodzio, man paguodos nereikia, gyvenam kaip visada. Nes pagalvojau jei nieko nesakysiu, kiti zmones jausis nejaukiai.. nes lyg ir reikia uzuojauta pareikst.. lyg ir reikia kazka pasakyt, o tinkamu zodziu nesurenka.. tad geriau visus iskart islaisvint nuo tokios situacijos.. geriau jau paciai pasakyt, ir tada nesulauksi jokiu nesveiku uzuojautu, kai pasako tai, nuo ko gali pradet tik verkt arba net uzpykt..



Taip ir pasakysiu as draugei kad pasakytu visiems kas bus kad nei vieno zodzio nesakytu, arba ppati pasakysiu i ejusi ir darbe taip bus . Pasisemsiu stiprybes. Galvojau esiu mokytis as si menesi bet va siandien pasakmbino kad kursus atidejo rugsejui men. galvojau eisiu mokytis kad siek tiek prasiblaskysiu kad besimokydama siek tiek pasinersiu i mokslus kaip anksciau ir pajudes tas gyvenimas greiciau i prieki .
Atsakyti
#516
QUOTE(Ingridute =) @ 2011 02 09, 13:17)
Issiverkiu, issirekiu , pasikalbu su savo angeliuku ir lengviau siek tiek...
Einu i prieki ir griztu atgal , bet vel einu toliau , toliau kur pradejau minti ta takeli savo...
[


Aš po nelaimes viesiem išsiunčiau laiškus, paaiškinau kas nutiko ir paprašiau kad užuojautų nereikštų, nesakytų nieko, o kai ateis laikas pati apie tai prabilsiu. Taip ir buvo, niekas menęs neklausinėjo, o su kuo norėjau pati pasikalbėjau ir viską paaiškinau. Aišku visada atsiras tokių kurie nežino, ir kuriems reikia kažką atsakyti, bet jų neišvengsi... Juk čia nėra ko gėdytis, kad turi nuostabų angelą danguje.
Tiesa sakant labai bijojau į darbą grįžti, bijojau žvilgsnių, klausimų, bet tikrai nebuvo taip blogai, net pati nustebau.
Užsiėmimo butinai reikia, užsimiršti ir lengviau pasidaro, laikas greičiau eina, gyvenimas grįžta į savas vėžes, o žiūrėk neužilgo ir vėl pasinersi į malonius planavimo o vėliau ir laukimo rūpesčius mirksiukas.gif

Papildyta:
QUOTE(kzaze @ 2011 02 09, 13:04)
Gera pradžia - pusė darbo  thumbup.gif
Nesustokit, mergaitės, minkit kelią į priekį, tik į priekį nors ir tektų atgal paėjėti kartais.
Beje optimizmo labai suteikia kitų geras nusiteikimas, man asmeniškai padeda pačiai pasitempt.


drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif
Atsakyti