QUOTE(rencė @ 2011 02 07, 15:38)
Ačiū, bet savo panelei (kovą jai bus 12m.) nieko neradau, tik sportinį kostiumą

. Ji pas mane ir ūgio nemažo - kai ką jau mano nešioja
O aš šiandien irgi nuverkiau posmą darbe - bendradarbė pranešė apie jauno vaikinuko, jų šeimos draugo, mirtį

susigraudinau... žinokit nelengvėja tas skausmas, tik mes išmokstame jį užgniaužti, tačiau būna situacijų, kai netikėtai tas skausmas prasiveržia - ir vėl pabyra šukės, kurias renkame iki kito karto
visai neseniai sutikau pažįstamą moterį, kuri apie mūsų nelaimę nežinojo, ji paklausė, kaip mano jaunimas auga, sakau nebeturiu mažojo... jau beveik 2 metai... ir pradėjo ašaros riedėti, o ji sako: ir po tiek laiko tu dar taip jautriai reaguoji?

Bet juk tai ne šuniukas, ne kačiukas, o mano vaikas!
Kai kurioms iš čia bendraujančių dar tik pirmi metai, o jau aplinkiniai nori, kad jūs akmeniniu veidu kalbėtumėte apie savo netektį

Apsišarvuokit kantrybe, kad į tokius plepalus nekreiptumėte dėmesio, juk jie nesupranta, kaip jūs jaučiatės.
As stengiuosi ne verkt prie vyro, nenoriu jam nuotaika sugadint, verkiu viena kai nieko nera salia ,

bet vis tiek slapcia nuo vyro pabegu ar i virtuve ar i vonia asara nubraukt tyliai

siandien nespejo jis uzdaryt duru asaros pasipyle savaime, issiverkiau , issirekiau ir lengviau siek tiek , bet tvarkydama namus kaip ir sakiau ....
skausmas toks didelis, as taip jos pasiilgau, tokia tustuma sirdyje, ... apie kit ka nelabai galvojasi man tik apie ja , ir svajot nebe galiu tik prisimenu kaip as su ja svajojau, kaip su vyru kalbedavom kai mes grizime namo tryse ...

, norisi kad viskas butu ki taip, bet zinau kiek be prasyciau , kiek be maldauciau , kiek klupciociau jos man nieks negrazins , nebe grazins, bet noretusi kad grazintu nors sita nora viena ispildytu mano, as daugiau nieko nenoriu tik , kad ja grazintu, bet deja mano norams...