Mario Vargas Llosa "Tetulė Chulija ir rašeiva"
Tai praeitų metų Nobelio premijos laureato knyga, kurią perskaičiau su pasimėgavimu. Knyga, alsuojanti Lotynų Amerikos temperamentu, kupina aistrų, emocijų bei spalvų, parašyta su humoru ir satyra.
Tai pasakojimas apie aštuoniolikmečio Vargito , būsimo rašytojo, uždarbiaujančio radijuje, meilės istoriją su trisdešimtmete išsiskyrusia giminaite tetule Chulija bei apie Pedrą Kamačą - neįtikėtiną scenaristą ir režisierių, keistuolį, kuriantį radijo spektaklių pjeses, sulaukiančias tarp radijo klausytojų nepaprasto populiarumo. Kūrinio struktūra tokia, kad iš pradžių pasakojama apie Vargito meilės peripertijas, apie pirmosios Limoje (Peru) radijo stoties kasdienybę. O vėliau vis įterpiama rašeivos Pedro radijo pjesės, kurios atrodo artimos meksikietiškoms melodramoms, bet kartu labai
skaniai, vaizdingai, emocingai, spalvingai perteiktos, pilnos pietietiško temperamento. Pedras dirba vergišku alinančiu tempu, kol galiausiai pradeda maišytis tarp savo veikėjų ir istorijų. O Vargito ir Chulijos meilės romanas įgauna pagreitį.
Man kūrinio stilius netgi kažkuo priminė Mareksą, jo magišką realizmą.
Pati būtinai norėsiu paskaityti ir kitus šio autoriaus kūrinius, kol kas rodos, kad jis bus mano šių metų atradimas . O šią knygą jos dar neskaičiuosioms rekomenduoju.
Bet va man nuo pat pradziu kirba abejone, kas neskaite, neziurekit 
: kiba Frederikas yr gejus, ka?? 
