Nuomotojų "asociacija" - 4

Duodam tu skelbimu, bet vistiek sunku, o ypac, kai pats gyveni uz 160km

Jau senokai skaitinėju šitą temą (nors pati esu "kitoje barikadų pusėje", t.y., gyvename nuomojamame bute) ir, matyt, jau pribrendau pasisakyti
Suprantu, kad kai esi nudegęs (ypač kai čia prisiskaičiau baisybių apie nuniokotus butus), kyla nepasitikėjimas, įtarimas bei atsiranda va tokie pasisakymai kaip čia - kad retas variantas rasti normalų nuomininką, kuris netgi! susimokėtų už nuomą
Man, kaip nuomininkei, tikrai nesmagu ir kartais net labai pikta skaityti, kaip šitoje temoje nuomotojos nuomininkus laiko potencialiais apgavikais, sukčiais, vandalais ir biesas žino kuo, o kategoriją "šeima su vaiku" tai jau be abejonės neteisėta buto užėmėja ir teisinių problemų sudarytoja. Nuomojuosi butus jau devynerius metus (teko pakeisti gal penkis butus - trejus metus vis kažkaip nesisekdavo ilgam apsigyventi - tai šeimininko duktė neplanuotai iš užsienio grįžo ir jai buto reikia, tai šeima nutarė pagyventi pas tėvus, išnuomoti ir pataupyti, bet tikriausiai labai nesaldu jau ten žentui buvo , ir tik priešpaskutiniame gyvenau gal penkerius), ir NĖ KARTO nuomotojai neturėjo jokių problemų. Nors ir nesu kažkokia patologiškai pedantiška ar kaip tik nusileidžianti, nes bijau konfliktų ar panašiai - tiesiog manau, kad esu normali, kaip ir gera krūva mano pažįstamų, kurie taip pat nuomojasi (nes taupo savam būstui) ir tą gyvenamą plotą prižiūri kaip savo, nes nori normaliai gyventi nebijodami svečių pasikviesti, o ne kokioj skylėj ar purvyne.
Be abejo, nesiūlau nė vienam nuomotojui aklai pasitikėti "nekaltomis nuomininko akimis" ir naiviai tikėtis, kad iš pirmo žvilgsnio atsirinko normalius, padorius žmones. Mano galva, reikėtų pasirūpinti ir tam tikrais "saugikliais", kurie nuomos sandorį padarytų saugesnį. Keista skaityti, kai jūs rašote, kad "nuomininkai labai prašė palaukti, nes neturi pinigų (nes išleido kažkokiems pirkiniams), laukiau tris (!) mėnesius, ką dabar daryti". Jei būčiau nuomotoja - tikrai nelaukčiau nė savaitės (juk Maxima, kai iš jos lentynos pasiimate batoną, nelaukia, kol kitą savaitę gausite algą ir už tą batoną susimokėsite?), ir apie tai perspėčiau iš anksto, besirinkdama, kas mano bute gyvens. Nė karto nesu pavėlavusi susimokėti, net minties tokios nekilo - pasiimi algą, atidedi nuomai ir komunalinėms, o kas liko - leidi kam nori ir kam reikia. Lygiai taip pat, manau, visiškai normalu pareikalauti iš nuomininko paso kopijos, aš ir pažymą apie tai, kad gaunu pastovias pajamas iš darbovietės atneščiau, ir užstato mokėjimas, jei taip numatyta sutartyje, irgi, mano galva, yra "saugiklis". Tik absoliučiai nepateisinu nuomotojų besaikių landžiojimų į butą, atseit patikrinti, "ar viskas gerai". Iš anksto susitari, kada ateis pinigų pasiimti, ateina, tada ir gali greitai apeiti ir apsižiūrėti (suprantu, kad rūpi, ar pvz kas nors nedingo, pati pasiūlau apsižvalgyti), bet be jokių smulkmeniškų tikrinimų, ar, pavyzdžiui, virtuvinėje spintelėje vis dar stovi koks šeimininkės paliktas tuščias stiklainis (išvis visus paliktus šeimininkų daiktus sukraudavau į atskirą vietą, o išsikraustydama sudėdavau atgal). Nors raktus tai manau kad šeimininkai tegu turi - aš iš savo varpinės galvodavau - o jei pvz nutiks taip, kad aš tuos raktus pamesiu, ką, duris laužti? - tik gal jau nederėtų jais naudotis be nuomininko žinios
Su tais landžiojimais tai smagi istorija buvo nutikusi. Nakvojo pas mane tada dar būsimas mano vyras, ir kadangi man kitą rytą reikėjo neįprastai anksti į darbą, sutarėm, kad pakeltas, kad užsirakintų duris, jis miegos kiek jam išeina ir pakeliui užveš man raktus į darbą. Užvežė ir pasakoja man - miegu, sako, ir girdžiu, kad duris kažkas rakina. Persigandęs strykt iš lovos vienais apatiniais, pakeliui dar kažkokią stalinę lempą nustvėrė, kad nuo plėšikų apsigintų (mano raktai gi pas jį, aš raktų tai neturiu, nekalbant apie tai, kad esu darbe, tai kas gi daugiau gali tas duris rakint, aišku, kad vagys!), o ten...įžengia manoji šeimininkė...žinojo gi, kad manęs nėra (paplepėdavom mes prie kavos, tai nebuvom visai nepažįstamos), tai nesibaimino užsukti...Vaizdas - stovi maniškis pusnuogis ir piktai jai - "jūs kas tokia ir ko norit?" o ji, visa pasimetus - "aš šeimininkė... aš šiaip, pro šalį ėjau, užsukau" (o gyveno tai ji už miesto, nieko sau šalia, ką ) Įdomiausia, kad ji man nė žodžio apie tai neužsiminė, matyt gėda buvo, na, ir, aišku, neatrodė labai nustebus, kai labai neužilgo iš ten išsikrausčiau... Tik sakė, kad buvau gera nuomininkė, ir gaila jai, kad išsikraustau
O apibendrinant - aklai pasitikėti nereikia nei viena puse (istorijų, kaip nuomotojai nuomininkus apgaudinėja, irgi galiu papasakot), bet elgtis gal visgi reikėtų žmoniškai, nemąstant apriori, kad visi sukčiai, apgavikai ir vagys

Sutinku su Ijo pasakojimu, bet gerai kai viskas gerai.Aš tai laikausi tokio posakio, jei tu apgausi tai ir tave apgaus.Bet dažniausiai išeina, kad tave apgauna.... Užtat to pasitikėjimo nuomininkais ir nėra, kai nors kartą esi apgautas.

As tai irgi tokios nuomones, kad aklai pasitiket nereik, bet niekad nepritarsiu nosies kaisiojimui pas nuomininkus. O, kai tai daroma paslapcia, tai is vis neturiu zodziu. Negyvenciau nei dienos pas tokius nuomotojus.

žinot, tas pasitikėjimas tai irgi toks labai jau dalykas - jį reikia užsitarnaut gi, o nuomos versle tai tikriausiai tegalima būtų kalbėti apie pasitikėjimą kaip apie pasitikėjimą žmonėmis apskritai,ne daugiau. Na čia kaip pvz pensininkai - vieni pikti ant viso pasaulio ir kas bebūtų prezidentas ar meras, vis tiek visi vagys (taip ir visi nuomininkai - potencialūs niokotojai ir landynių darytojai), o kiti gal ir padejuoja, bet kažkiek to pozityvo yra.
Aišku, kai apgauna, pabėga, nuniokoja, tikiu, kad žiauriai blogas jausmas. Bet blogas jausmas ir tas, kai vos spėji išsišveist tą butą, susidėliot daiktus, išmokt naujus maršrutus ir nesusipainioti, kai kas klausia adreso, o tau sako, kad žinote, nebenuomosim nuo X mėnesio, nes...Ai nu jo, apie BENT metus kalbėjom, nu bet va čia va taip gavosi...
O šiaip tai pasikartosiu - sutartis su visais aptartais niuansais yra super, o tų punkčiukų laikymasis - dar labiau super. Iš abiejų pusių.

butent

Nuoma šiais laikais Lietuvoje nėra joks verslas -pastaruoju metu man tai atrodo savotiška labdaringa veikla..Šokinėji apie nuomininkus, tai tą pataisyk, tai aną nupirk, nuompinigių tikrai neužtenka visiems tiems norams patenkinti..

Išnuomojant šįkart butą tikrai nemaniau, kad taip nutiks (buvo ilgalaikiai nuomos planai kaip ir anksčiau), bet dabar jau labai rimtai galvojam vieną gražią dieną pasakyt nuomininkams " žinote nebenuomosime.."..
Tiesiog nebėra sveikatos klausytis amžinų pretenzijų dėl brangių komunalinių, kad kaimynai triukšmauja ir kad šaldytuvas garsiai dirba..Tai štai kelių mėnesių eigoj pradėjo rutuliotis planas, kad gal geriau jau imam ir parduodam tą butą...
Tiesiog pavargom tarnauti nuomininkams.-būtent taip pastaruoju metu jaučiuosi..
Manau ir dauguma kitų nuomotojų tiesiog kantrybė trūksta ir planai ima keistis...Nuoma tai ne verslas, o tik amžinas vargas-norisi pagaliau būt tiesiog laisvam

Na jei jau skaitot, tai turejot skaityti, kur rasiau, kad esam tureje 4 nuomininkus, is kuriu 2 gerus ir 2 problematiskus, is ju vienam turejau grasinti antstoliais. Rezultatas butu kaip ir 50/50 Bet is tikro neigiama patirtis matyt palieka didesni pedsaka, ir zmogus automatiskai pradedi galvoti, bijoti. Kai nuomavau pirmiems, tiek baimiu nebuvo.
Jei jus esat gera nuomininke, tai pagal save ir sprendziat, jus mokat laiku, nekuriat kazkokiu istoriju, ir gal sunku patiketi, kad kiti ta daro. As irgi neinu nieko tikrinti, ir nelabai isivaizduoju saves ta darant bet kiti va daro, ir problemu nemato.

tai va būtent kad skaičiau, kad buvo lygiai lygiai tiek gerų, kiek ir blogų Ir jūs tikriausiai teisi, kad jei jau reikia prieiti iki tokių grasinimų, tai jau tikrai ilgai tokius nuomininkus atsimeni... Tik dar pasikartosiu - nugis tikrai geros širdies tų nuomotojų yra, kad šitiek ilgai tų pinigėlių laukia, man kažkaip atrodo, kad kur verslas (o čia visgi verslas, mano galva, tik, žinoma, ar jis pelningas, ar bent jau atsiperkantis, kita kalba), piniginiai santykiai, tai turi būti viskas labai aiškiai apibrėžta. Tai yra, pinigėlius prašom ant stalo iki pvz 26 mėnesio dienos, šiam kartui neturi pinigų, pasiskolink iš kur nori, neturi pinigų ir šiam, ir kitam kartui - reiškia, nuoma ne pagal kišenę, kraustykis, ir baigta, kas čia per vaikų žaidimai - neturi gi žmogus maldauti ir prašinėti savo pinigų po penkiolika kartų...
Šiaip dar esu pagalvojusi - o tai kai jau nori iškraustyti tuos bloguosius nuomininkus, o jie vis tempia gumą iki absurdo, ar negalima nutaikius progą, kada jis/ ji/ jie namie, atvažiuoti (ne vienai, aišku, ko gero, vyras ir jo draugų kompanija būtų neblogai, na, dėl šventos ramybės ) ir įsirėmus rankas į šonus laukti, kol jie daiktus išsineš? Na, prieš tai informavus, kad jie iki X dienos ir Y valandos jau turi būti supakuoti?

Zinot, cia taip atrodo paprasta... kai pagalvoji, kad po to vel nauju nuomoninku ieskoti ir vel nezinia ar gerai susirasi ir taip toliau ir panasiai... O dar kai negyveni ten, kur nuomuojamas butas. Todel gal daug kas yra linkes viena kita kart nusileisti, palaukti, ypac jei tikrai po zadetos savaites sumoka. Tiek kad po to nuomininkai isigudrina ir galvoja, kad taip ir galima daryti kas menesi, kazkodel niekas negalvoja, kad tas pats nuomuotojas turi kokiu nors finansiniu isipareigojimu
Pas mane tokie vieni buvo, gal neblogi zmones, nes galutiniam variante atsiskaite viska, nu bet vaiku darzelis kiekviena menesi meilai, kad tai zmona negavo laiku atlyginimo, tai jiems biski neuztenka nes turejo uz kazka susimoketi, ir perveda per 2-3 kartus dalimis. As nepiktybine, bet tiesa pasakius galvoju, kad cia ne mano problemos, ir pavargstu ta aiskinti. Suprantu viena karta, kiekvienam gali kazkas atsitikti, staigiai, nenumatyto, bet kas menesi...

Ten kitokios priežastys būdavo - kaip rašiau, tai kažkokios šeimyninės aplinkybės, yra ir negražių dalykų buvę, kai elementariai apgavo, na, bet tai buvo seniai, tai jau ir nebepykstu ant tų žmonių
O jūsų atveju tai taip, užuojautą belieka pareikšti. Tikriausiai nuomininkams nelabai išeitų pasiūlyti, kad jie pabandytų įsivaizduoti, jog tas butas jų - juk tada patys pasikeistų šaldytuvą, eitų aiškintis su kaimynais, o apie komunalinių brangumą tai čia išvis topas, jūs gal visgi kokioj Vilniaus energijoj dirbat, a? Prisipažinkit mikliai, aš irgi noriu protekcijos, kad reiktų mažiau už šildymą mokėt
O jei rimtai, tai kas ten per žmonės, jiems su intelektu bėdos, ar jie to mano minėto "pesimistinių pensininkų" (kategorija nuo amžiaus nepriklausanti) tipo? Jums tikriausiai nejuokinga, bet burzgiantis šaldytuvas mane prajuokino O tiesa, tas šaldytuvas bent jau jūsų, ar čia tų triukšmaujančių kaimynų šaldytuvas juos nervina?
Papildyta:


Jūs ne tai kad nepiktybinė, jūs labai jau gera Net per daug. O jei jau žmonės linkę piktnaudžiauti, tai jie matyt greitai užuodžia, kad jums ant galvos lipti galima, tai ir lipa... Aišku, kai aš niekad nesu nuomojus, tai gal naiviai skamba, bet aš patį pirmą kartą susitikus (dar neįsikrausčius tiems žmonėms) perspėčiau, kad vėlavimų nepakęsiu ir ne mano bėdos, ar alga vėluoja, ar jiems už kažką mokėti reikėjo, ar dar kokios nesąmonės atsitinka. Nu tegu įsivaizduoja, kad jūs - paskolą išdavęs bankas, kuris tikrai gi nelauks ir dar delspinigius pripaišys (mintis - gal galima į sutartį tai įtraukti?) Net labai kuklias pajamas gaunant, galima sutaupyti ir atsidėti bent poros mėnesių nuomos mokestį, kad vėluoti nereiktų, o tam pavėlavusiam atlyginimui atėjus, tą atsidėtą sumą vėl papildyti. Nu bet čia jau matyt finansinio raštingumo klausimai, neišmokysi svetimų žmonių, kaip jiems su pinigais elgtis
O jūs kitam mieste gyvenate negu jūsų tas butas yra?