kaip keista skaityti kai kurių pasisakymus, ir kaip pradedi suprasti tuos 'despotus' nuomotojus.
Nuomininko kailyje teko pabūti neilgai, gal ~1.5 metų, laikotarpyje tarp dviejų savo nuosavų būstų.
Mokėjome už nuomą nemažai, 2000 lt, ir tai nekilo mintis, kad jei moki tokius pinigus - tai gali daryti ką nori , gadinti turtą ar nesiskaityti su šeimininkais.
Santykiuose su šeimininkais buvo kabliukų, bet žiūrėjome pro pirštus - juk ir jiems tai buvo pirmas kartas, kai išnuomavo savo būstą, taigi ir jie galbūt kai kuriose situacijose elgėsi neadekvačiai dėl paprasčiausio nepatyrimo
Apie per 2 metus suplyštančius linoleumus ir apdegusias plyteles patylėsiu - "normaliai" gyvenant tokių dalykų neįsivaizduoju. To nebuvo nei savo būste , nei nuomotame, nors tikrai nevaikštome kaip po muziejų . Palikome būstą kokį radome, išskyrus dušo užuolaidą, kurią pakeitėme į geresnę, nes 'originali' buvo pigi, gerokai pasidėvėjusi, ir mums nepatiko
Kol gyvenome, tikrai nebuvo idealios tvarkos, nesame pedantai, tačiau išsikraustydami iššveitėme ir sutvarkėme būstą nuo širdies.
Išties nuomininko kailyje buvo įdomu pabūti, bet visam gyvenimui tokio 'malonumo' nenorėčiau, nuosavas būstas yra nuosavas, skirtumas didelis.
Galvoju, kad buvome geri nuomininkai, nieko blogo negaliu pasakyti ir apie nuomotojus. Kaip suprantu, esminė problema ir yra tiems 'geriems' susitikti vieniems su kitais...