as su savo kriksto tevais jokio rysio nuo 16gimtadienio nebeturiu..deja...visiskai nerode jokio noro bendraut.. tiesa, as irgi nelindau i akis... su mielu noru juos pasikeisciau, bet deja, neimanoma...yra kaip yra
gaila,kad taip susikloste. tikiuos mano mergaitems taip nebus...
Dabar dar pamąsčiau, kad ko norėti iš krikšto tėvų, jei kai kurie tėvai savo vaikus pamiršta (aš saviškų turbūt paskutinį sykį mačiau prieš kokį 10 metų)
kad ir kokie geri draugai butu, svetimu zmoniu niekad neimciau tapti kriksto tevais. nezinai kur likimas tave nubloks, ir ka gyvenimas paruosias yra, tad siandien geriausi draugai, o ryt jau priesai gali buti...
aisku, su artimaisiais taip pat gali atsitikti, bet kraujo rysio jokie pykciai nenutrauks... o draugyste gali ir nebeatsinaujinti...
aisku, su artimaisiais taip pat gali atsitikti, bet kraujo rysio jokie pykciai nenutrauks... o draugyste gali ir nebeatsinaujinti...
QUOTE(Kasakas @ 2012 05 10, 14:36)
bet kraujo rysio jokie pykciai nenutrauks... o draugyste gali ir nebeatsinaujinti...
gali ir pyktis visa giminyste nutraukt, dar ir kaip gali. As su savo 1 pusbroliu nesiruosiu daugiau niekada bendrauti. Niekada. Ligi mirties. Ir po jos, jei reiketu. Nezadu jam atleisti skriaudos vien del to, kad gimine skaitosi, juolab, kad net nesigaili to, ka padare. Ir ne vieni jau metai praejo, bet musu "giminyste" tikrai niekad neatsinaujins. O vaikystej taip gerai sutarem... Bet parazitu man nereikia savo gyvenime.
as manau, kad daugumos patirtis tokia liudna del to, kad dazniausiai su busimais krikstateviais nera kalbama, ar jie tikrai to nori....turbut dauguma sudalyvauja ceremonijoj, nes negali atsisakyti is mandagumo, o ant peciu uzkrauta atsakomybe po kazkiek laiko uzslegia....
man iskilo klausimas- o kaip su tom aurom? esu girdejus, kad krikstavaikiai kone kartoja kriksto tevu likimus- mergaite mamos, o berniukas- tevo... anksciau i tai ziurejau skeptiskai, bet dabar ziuriu, kad mano likimas vos ne koja kojon su mano kristamote...beje, ji niekada manimi nesirupino, o galu gale net pradejo niekinti- mes nebendraujam visiskai, kartais net pradedu bijoti, kad ji mane prakeikus- rimtai....
krikstatevis mano mires labai senai...
noreciau atsisakyti savo krikstamotes, bet kaip suprantu tai neimanoma...
man iskilo klausimas- o kaip su tom aurom? esu girdejus, kad krikstavaikiai kone kartoja kriksto tevu likimus- mergaite mamos, o berniukas- tevo... anksciau i tai ziurejau skeptiskai, bet dabar ziuriu, kad mano likimas vos ne koja kojon su mano kristamote...beje, ji niekada manimi nesirupino, o galu gale net pradejo niekinti- mes nebendraujam visiskai, kartais net pradedu bijoti, kad ji mane prakeikus- rimtai....
krikstatevis mano mires labai senai...
noreciau atsisakyti savo krikstamotes, bet kaip suprantu tai neimanoma...
QUOTE(Rinna79 @ 2011 01 18, 13:31)
Šiaip kai krikštijom, atrodė, kad tie žmonės pakankamai artimi ( draugų pora, ne giminės mums), bendravom, susitikdavom. Bet po to viskas pasikeitė.
Aš labai rimtai svarstau galimybę pakeisti krišto tėvus - ar kas nors tai yra darę? Ar tai leidžia bažnyčios teisė, kokios procedūros, jei taip?
Ačiū visiems už patarimus
Aš labai rimtai svarstau galimybę pakeisti krišto tėvus - ar kas nors tai yra darę? Ar tai leidžia bažnyčios teisė, kokios procedūros, jei taip?
Ačiū visiems už patarimus
Geriausia rinktis tik gimines , bet ne draugus. Jau nie viena pora zinau, kad taip atsitinka, kad paskui nerupi vaikai.
QUOTE(Dzenete @ 2011 01 30, 12:38)
Mūsų pasirinkimas buvo mažas ką imti į krikštatėvius, ir vis dėl to rinkomės gimines, kaip bebūtų vistiek didesnė galimybė kad išliks santykiai. Pati krikšto mama paskutinį kartą mačiau 6 klasėje ir tai gatvėj prasilenkėm ir tiek. Tėvų draugai buvo, o metai eina ir santykiai keičiasi.
Nesusipras Giminėje yra panašus atvėjis, iš pradžių mama primindavo kad vaiko gimtadienis, kviezdavo į svečius, bet kai ties kokiu 5 gimtadieniu atsibodo kas met priminti apie vaika ir pati nutilo.
Teoriškai taip yra o praktiškai... Visai kitaip į tuos dalykus žiūrima. Prieš pusandrų metų krikštijos draugų dūkrytę, kunigas sako: "nelaimės atvėju turi vaiku pasirūpinti krikštatėviai" Ir kas tuo nelaimės atveju mums tą vaiką duotų? Juk aš viso labo tik kažkelintos kartos puseserė tos mergytės mamai.
Nesusipras Giminėje yra panašus atvėjis, iš pradžių mama primindavo kad vaiko gimtadienis, kviezdavo į svečius, bet kai ties kokiu 5 gimtadieniu atsibodo kas met priminti apie vaika ir pati nutilo.
Teoriškai taip yra o praktiškai... Visai kitaip į tuos dalykus žiūrima. Prieš pusandrų metų krikštijos draugų dūkrytę, kunigas sako: "nelaimės atvėju turi vaiku pasirūpinti krikštatėviai" Ir kas tuo nelaimės atveju mums tą vaiką duotų? Juk aš viso labo tik kažkelintos kartos puseserė tos mergytės mamai.
Tai va, vienintele taisykle kuria as zinau, kad nelaimes atveju pasirupinti vaiku !
o kur parasyta, kad turi lankyti , duovanoti kiekviena gimtadieni, ir per sventes ? ir tt...
As manau, nera tokiu isipareigojimu, cia tiesiog nuo zmogaus priklauso, nori jis rupintis ar ne
Mano kr.tetis visai nesirupino manimi (nes buvo tevo draugas) Kriksto mama, kaikada atvaziuodavo, gal 3-5 kart per gyvenima, ir as pas ja nuvaziuodavau pasisveciuoti i druskininkus gal kokius 3-5 kart, ir esu patenkinta ja, nors dovanu jokiu neatsimenu ar buvo, tik per 18 metu gavau auksini kryzeli.
O as krikstinau 4 vaikus, visais rupinausi , nes man patiko pirkti dovanas ir dovanoti, dovanojau bet kokia proga, ir gimtadieni, ir visos sventes buvo nepamirstos, man tai buvo malonumas.
QUOTE(-*Bagyra*- @ 2012 09 09, 00:51)
as manau, kad daugumos patirtis tokia liudna del to, kad dazniausiai su busimais krikstateviais nera kalbama, ar jie tikrai to nori....turbut dauguma sudalyvauja ceremonijoj, nes negali atsisakyti is mandagumo, o ant peciu uzkrauta atsakomybe po kazkiek laiko uzslegia....
man iskilo klausimas- o kaip su tom aurom? esu girdejus, kad krikstavaikiai kone kartoja kriksto tevu likimus- mergaite mamos, o berniukas- tevo... anksciau i tai ziurejau skeptiskai, bet dabar ziuriu, kad mano likimas vos ne koja kojon su mano kristamote...beje, ji niekada manimi nesirupino, o galu gale net pradejo niekinti- mes nebendraujam visiskai, kartais net pradedu bijoti, kad ji mane prakeikus- rimtai....
krikstatevis mano mires labai senai...
noreciau atsisakyti savo krikstamotes, bet kaip suprantu tai neimanoma...
man iskilo klausimas- o kaip su tom aurom? esu girdejus, kad krikstavaikiai kone kartoja kriksto tevu likimus- mergaite mamos, o berniukas- tevo... anksciau i tai ziurejau skeptiskai, bet dabar ziuriu, kad mano likimas vos ne koja kojon su mano kristamote...beje, ji niekada manimi nesirupino, o galu gale net pradejo niekinti- mes nebendraujam visiskai, kartais net pradedu bijoti, kad ji mane prakeikus- rimtai....
krikstatevis mano mires labai senai...
noreciau atsisakyti savo krikstamotes, bet kaip suprantu tai neimanoma...
taip , negali atsisakyti, girdejau , kad negerai
O dabar galvoju, gal mano vienas is 4 kr. vaiku ir mire budamas maziukas, nes labai nenorejau daugiau krikstyti, delto kad jau 3 turejau kr. vaikus, bet mano mama vistiek liepe, kad nera daugiau kam , bet pakrikstijau, zinoma tiesiogiai as jai to nesakiau savo sesei, cia su mama kalbejau, kad nenoriu, kad man jau per daug ju, nes daug ir taip tu islaidu kiekvienais metais bet sutikau. Tai ir suprask, ar tai kad nenorejau, ar tai kad sesuo mano dukra krykstino, nes sako , kad negalima atkrykstyti atgal.
o del Auros, tai sakyciau 99% tai tikrai sutampa ! nes kiek esu perziurejus ir savo vaikus ir kitus vaikus, tai taip , mergyte i kr. mama, o berniukas i kr. teti panasus yra, ne isvaizda, bet darbais , ir tt... tai delto turyte atsakyngai rinktis ne pagal materialine kisene, bet pagal zmogaus vidu, siela , protu... na supratot, ka norejau pasakyti.
o mano problema turbut atvirkscia nei cia isakytos. Su antra puse esam kvieciami krikstyti drauges suneli. Ji tiesiog spaudzia net mus atrodo Esme tame kad as pati bijau - bijau, kad gal nebusiu tokia gera kriksto mama kaip noreciau, kad gal neduokdie kada susipyksim, nors aisku to neplanuoju bet gyvenime visko pasitaiko (su giminem irgi pasitaiko nes puse mano gimines nebendrauja, o as su savo krikstateviais irgi (mamos brolio seima) )bijau kad jei neduokdie kada kokia nepalanki finansine situacija pasitaikys ir neisgalesiu dovanos/dovanu daznai pirkti (cia pasiskaicius komentarus to dar labiau bijau nes ziuriu dovanos linksniuojamos labai daznai). Drauge neturi giminiu artimu,su pusbroliu nebendrauja todel jai atrodo kad mes esam geriausias pasirinkimas. Girdejau kad atsisakyti tapti kriksto tevais negalima? O mano antra puse man rodos isvis nenori nes jam atrodo kad krikstyti galima tik viena vaika ir tai tik gimine. Ir man atrodo kad jis bijo finansiskai - pernai krikstijom jo sesers vaikuti tai po krikstynu gera puse metu is skolu lipom, nes vaiko mamos reikalavimai ohoho buvo - nuo musu aprangos iki dovanu ir krikstynu detaliu, finale vos ne mes gavomes tas krikstynas surenge ) Zodziu man dabar didziule dilema, vaikutis fainas, myliu atrodo ji, nors ir padykes bet mano baimes irgi dideles o dar tas antros puses "entuziazmas"
PS. vaiku neturiu bet pagalvojus apie krikstynas atrodo kad kriksto tevais irgi rinkciausi draugu pora, nes giminyste irgi negarantuoja kad bendraus, juolab kad ir is tu giminiu nera ka rinktis - ta prasme matau kad tikrai nebendrautu su vaiku ir bus tik formalumas, per gimtadieni /kaledas dovana atnes ir ta atmestinai isrinkta, o man tai demesys ne dovanose yra, aisku gali buti ir tokia israiska, bet pirmiausia bendravimas
PS. vaiku neturiu bet pagalvojus apie krikstynas atrodo kad kriksto tevais irgi rinkciausi draugu pora, nes giminyste irgi negarantuoja kad bendraus, juolab kad ir is tu giminiu nera ka rinktis - ta prasme matau kad tikrai nebendrautu su vaiku ir bus tik formalumas, per gimtadieni /kaledas dovana atnes ir ta atmestinai isrinkta, o man tai demesys ne dovanose yra, aisku gali buti ir tokia israiska, bet pirmiausia bendravimas
QUOTE(Cola 777 @ 2015 04 15, 01:15)
Neperseniausiai skaiciau kunigo pasisakyma apie kriksta, ir kad jis sake jog yra BUTINA atsisakyti buti kriksto mama/teciu, jei zinai, kad negalesi vykdyti ka turi daryti kriksto mamos/teciai, ir kad butina rimtai apgalvoti viska pries sutinkant jais tapti.
O i tema, tai mums irgi nelabai su kriksto mama pasiseke
Buvom geriausios drauges, tad ji su mielu noru sutiko musu dukryte pakrikstyti (jau turi viena kriksto sunu), pirmus pora metu viskas buvo super, ir sveikino su sventem, gimtadieniais ir ne tik, ir domejosi, ir t.t. O dabar jau kelinti metai, net atvirutes neatsiuncia Na, esme ne dovanose ar sveikinimuose, bet kelis kartus mane labai iskaudino.Kaip tarkim, man pasakoja ir dziaugiasi kaip kriksto sunui (jis brolio vaikas) visko pripirko su sventem ar gimtadieniu ir koks jis patenkintas ir laimingas buvo kai gavo dovanas, o musiskei net atvirutes neatsiuncia, o pasako, kad tarkim kaledine dovana atsiusiu per gimtadieni (kuris pacioje vasario pabaigoje) Ir kuo toliau, tuo labiau nebenoriu su ja bendrauti Tai is musu puses liko tik sveikinimai jai (visad siunciam atvirute, sokolado ar kokia maza dovanele).MB labai pyksta ir vis sako, kad mes irgi neprivalom jos sveikint tada, bet man kazkaip geda nusileist iki jos lygio, kad nieko nesiust Seniau sveikindavom nuo visos musu seimos, o dabar jau kelinti metai parasom, kad sveikina tik dukra.
Na nors su kriksto teciu pasiseke, visad pasidomi kaip jai sekasi, nei karto nepamirso pasveikinti, kai tik griztam visad aplanko ir visaip kaip moka demesi rodo.
O kriksto mama, tai kai vis pakvieciam, tai vis visokiu progu randa, kad paciai nereiktu vaziuoti, o siais metais pasiule, kad mes su vaikais (mazajam buvo 5 menesiukai) atvaziuotume pas ja (200 km i viena puse), tai kai pasakiau, kad jau viena karta sedejome masinoje visa diena (vaziavom mano artimuju aplankyti 10 ryte, ir grizom tik 10 vakare, nors pas 3 artimuosius realiai tik po valanda pabuvom, daugiau visa laika kelyje) ir mazasis pabaigoje jau klyke kokia valanda, ir nevaziuosim, tai labai isizeide.O kai pasiuliau pas mus atvaziuoti, tai pasake, kad ji i tokias keliones jau niekur nebevaziuoja, nes 2 menesiai jau kaip laukiasi.Ir daugybe tokiu visokiu yra, net pikta pasidaro, prisiminus
Arteja laikas, kai reikia ir maziu krikstyti, tai kelis kartus buvo tokios mintys, kad be kriksto tevu, nes is tikruju neturim kas galetu jais buti, o ir skaiciau kazkur, kad galima ir taip
QUOTE(mimi88 @ 2015 05 07, 11:49)
Girdejau kad atsisakyti tapti kriksto tevais negalima?
nes jam atrodo kad krikstyti galima tik viena vaika ir tai tik gimine.
nes jam atrodo kad krikstyti galima tik viena vaika ir tai tik gimine.
is kur jus tokias nesamones istrauket? Jums aplamai nieko nederetu krikstyti, nes VISAI nieko apie kriksta nezinot. Pirma domekities kas tai, tada spreskit ar norit/galit krikstyt vaikus.