Pasyvus namas ir jo variacijos VI

Skaitau pasyvaus namo III temą, radau labai informatyvų pokalbį apie infraraudonajį šildymą. Super, kaip tik tai ko man reikia .

Bet ten paminėti keli niuansai, kurie man nelabai patinka. Pasirodo ten "nikvik" ruošėsi įsirengti infraraudonąjį šildymą ir savo namui paskaičiavo "Preliminariai ~150 m nameliui kainuotu tie sildytuvai apie 10 000 Lt.". Aš neskaičiavau ir tikėjausi gal 10x mažesnės sumos. Tai keičia reikalą iš esmės, nes jei man reikės elektrinio šildymo instaliavimui išleisti 10.000,00Lt tai jau geriau iš kart investuosiu į šilumos siurblį.
Papildyta:
Beje, radau dar vieną niuansą, apie kurį net nebuvo kilusi mintis. Masčiau taip, kad jei būsiu priverstas įsirengti šilumos siurblį, tai šilumos atidavimą orui organizuosiu ventiliacijos pagalba, į iš rekuperatoriaus išeinantį vamzdį iterpiant vandeninių radiatorių kontūrą. Tokiu principu mąsčiau sumažinti šilumos perdavimo įrangos montavimo išlaidas. Viskas būtų šalia, toje pačioje patalpoje.
Taigi sužinojau, kad tokiu atveju reikės padidinti tiekiamo oro srautą, bei nebus galima išjunginėti rekuperatoriaus. O maniau, kad viską gerai apmasčiau

nu zaliuzes tai tikrai jau cia perdeta paranoja apie silumos taupyma. langu temoje vienas dalyvis labai graziai paaiskino kodel i jas visiskai neapsimoka investuoti

zaliuzes isvis ne tam skirti, tik ant taupymo bangos cia bandoma isspausti vashko is.. visko deje, investivciju "apsimokejima" reiketu skaicioti kiekvienu konkreciu atveju, nebuna universaliu receptu.. pvz pagal mane ir PN = "neapsimoka", o pagal vilene - apsimoka.. bet jis pats prisipazysta biski sufanatejes deje, neatsirado norinciu padaryti Samata Standart VS Samata PN, o be to matyt niekada nebus teisybes

Neegzistuoja vienintelis PN receptas. Tačiau jei bandysite savo namą privesti iki tų „mažiau 10 kWh/m² per metus“- tikrai nebus taip paprasta, ir teks persvarstyti visas įmanomas pasyvias sistemas. Žaliuzės tebūtų viena eilutė ilgame sąraše, kai prisėstumėte prie „centas prie cento“ dėlionės.

Kiekvienas gali turėti savo nuomonę- ir ten to dalyvio asmeninė nuomonė, į kurią jis turi teisę (begėdiškai privertėte susirasti ir perskaityti).

Pirma, kas užkliuvo minėtame poste- terminas „geri langai“. Labai sąlyginis apibrėžimas. Teorijoje tokie stiklo paketai aišku egzistuoja, tačiau parodykite kiek žmonių tokius susidėjo? Bent jau SM- nemačiau nė vieno. Visada einama į kokį tai kompromisą- ir niekada „iki galo“.

Antras punktas- „U apie 1,4 (tai bus paprastas 2 stiklu paketas) taupo apie 15 proc.“. Keistokas procentas, kai vitrinos paketo stiklai per šalčius praktiškai „pasibučiuotų“. Iki tiek, kad per didesnius šalčius atliekančiam termovizijos tyrimus tektų tikrintis, ar nesugedo jo įranga.
Verta išsiaiškinti, kaip gi sudirba tos žaliuzės. Jos ne tik ką tai pačios gaudo. Kartu jos sukuria oro tarpą, kuris taipogi tarnauja kai kWh gaudyklė. Tuo pačiu stiklo paketo stiklai „atsitraukia“ vienas nuo kito- ir taipogi geriau gaudo kWh. Taip kad: viskas aišku ir paprasta- bet tikrai ne primityvu.

Trečias punktas- „tai taupymas ne bendrai, o tik per langus netenkamos silumos“. O kas gi kitas pretenduoja į pagrindinius šilumos vagis PN- jei ne langai? Atitvaros apšiltintos „iki negaliu“, su vėdinimu tvarkosi rekupas- kas belieka namo „silpnąja vieta“?

Pabaigoje niekaip negalėjau sudėti dėlionės iš „PN“- ir „2 stiklu paketais“, „sildyciau brangiausiu budu elektra“, „metus taupant 5 proc.“ ir „atsipirktu per 25-40 metu“. Kaip tai nedera vienas su kitu. Dėl gražaus skambėjimo laisvai parinkti skaičiai- ir nieko daugiau.
O tai žiauriai svarbūs skaičiai. Nes visa PN dėlionės esmė bus principinė: ar įsirengti standartinę katilinę- ar išgaudyti visas įmanomas kWh. O kai viską taip suvartyti- labai juokingai atrodys „atsipirktu per 25-40 metu“. Juk atsiperka tai iš karto- tai tėra tik nedidelė dalis standartinės šildymo sistemos įrengimo kaštų (o kur dar „25-40 metu“ eksploataciniai ir vertės atstatymo kaštai).

Nesmerkiu dėl šio posto Vyckaju: jis jau pasistatė, ir jam gyliai dzin tikslūs skaičiai. Šiokia tokia tiesa Vyckaju poste yra. Nors greičiau jame konstatavimas akivaizdaus fakto, kad šiandieniniais stiklo paketai nespėja paskui visą kitą. Atsiras vakuuminiai stiklai- ir žaliuzes bus galima laikyti tik kuo tai iš apsaugos priemonių asortimento. O kol šiandien „superlangai“ kaina kone dvigubai viršija paprastesnį su žaliuzėmis- yra kaip yra.
Papildyta:

Jūs pats esate uždavęs klausimą, kodėl Jums nesueina skaičiavimai. O tai yra todėl, kad ignoruojate PN "centas prie cento" politiką- ir dar ją pravardžiuojate "isspausti vashko is.. ". Negalima tikėtis iš vienos sistemos kokio tai stebuklo. PN tai visas kompleksas priemonių, ir jas skrosti atskirai- beprasmiška. O kaip bus sudėliota PN dėlionė- variantų masė. Gali būti su žaliuzėmis- gali būti be žaliuzių. Vertę turi tik rezultatas.

Dėl tos teisybės- tuoj ji bus, ir visiems prieinama, ir ne viename variante. O žaisti su teoriniais skaičiukais- laiko gaišinimas.

Vat is esmes as ir noriu pabrezti - "centas prie cento" mazai kas supranta. Dauguma supranta PN kaip super apsiltinta nama.. Na ok, su rekupu.. Nu gaaaaal su saules kolektoriu.. o dar gi reikia ir zaliuziu.. ir duru.. ir dar nezinia ko.. ir visa tai kainuoja.. o jusu siulomas atsisakimas katilines ir neva dydelis taupimas subliushka kai tik pagalvosi, o kur bus rekupas, akumuliacine talpa, armatura..vistiek reikia technines patalpos su skalbiankem, dzioviklem, saldykliu ir lentinom visokiai chemijai, valykliams svietikliams,dulkiu siurbliams, lygintuvams ir lyginimo lentoms.. ir taip jau patrukdys tenai pvz duju kolonele nuo lauke irengtu balionu spintos? arba labai jau dau patrukdys zidinis svietaineje? bet tas sprendimas iskart leis atsisakyti centu gaudimu is zaliuziu, super navorotnu stiklo paketu ir t.t. arba tiesiog susitaikimas su biski dydesne saskaita uz elektrini radiatoriu - jei jau nesinori tu visu priciudu - ir tai geriau uz centu gaudima nuo tokio smulkmenishkumo tik opa gausi

Gal galite link'ą į tą postą įmest, labai daug sugaiščiau pats ieškodamas. (kursorium paspaudžiat posto numerį viršutiniam dešiniam lange ir gaunate URL)
Labai ačiū. Nes dabar diskusija truputi kvaila - kažkas kažką parašė, o mes neskaitę (gal tik aš, sorry) darom savas išvadas.

langu temoje 12 puslapyje

Vis vaikštome apie tą patį medį- ir vis niekaip nesusitinkame. Gal ir gerai- susitikę greičiausiai viską baigtume išgertuvėmis ir duetu traukiamomis dainomis. Rezultatas būtų tik pagirios.

Pabandom tą kWh gaudymą susirikiuoti iki paprasta kaip du kart du. Taigi:

1. Šiltinimas/sandarinimas. Kažkada turėjome standartą „kiek nori virš 200 kWh/m² per metus“. Po trumpo pereinamojo periodo atsirado reikalavimas „mažiau 110 kWh/m² per metus“. Dabar kalbame apie „mažiau 15 kWh/m² per metus“, nes vokiečiai paskaičiavo: visa kita tėra energijos švaistymas, kurio labai netolimoje ateityje eilinis vartotojas paprasčiausiai nepatemps. EK nusprendė, kad ir tai prabanga- jau kalba apie Zero/Plius.
Ir į ką visa ta standartų kaita bado pirštu? Kokiu faktorių įtakojami jie kinta? Teisingai- viskas susiveda į buvusį ir busimą kuro kainų augimą. Kainos būtų nekilusios- puikiai gyventume ir su „kiek nori virš 200 kWh/m² per metus“. Kadangi realybė vis tik kitokia- jau ir „mažiau 15 kWh/m² per metus“ vos ne atgyvena. Jei užsukate į Weberhaus svetainę, matote- jie jau namo nebetraktuoja tik kaip stogą virš galvos. Vien tik stogas ten pateikiamas kaip priedas prie pensijos ir kuro šaltinis automobiliui. O taip susidėlioja tik tuomet, kai savo darbą atliko šiltinimas ir sandarinimas, ir nebereikia su jėgainės pagaminta energija dengti namo šilumos nuostolius.
Pačios žaliuzės priklauso šiltinimo „padaliniui“, kurio paskirtis- išgaudyti pagrindinę masę bėgančių kWh. Juk niekas nepuls teigti, kad šiltinimo „padaliniui“ nesvarbios žaliuzių sugaudytos kWh. „Centas prie cento“- visumoje vis tik gėris. Ypač kai tiksliai nežinome, kiek tos kWh kainuos po 10-20-30-40 metų.

2. Tačiau žaliuzės turi krūvą konkurentų, kurie siūlosi su tomis kWh tvarkytis efektyviau ir pigiau.
Pirmas eilėje- žemės šilumokaitis. Šios sistemos įrengimo kaštų ribos pas mus dar nenusistovėjo, todėl oponentai gali naudoti vienas- šalininkai kitas. Tačiau niekas nesugebės paneigti, kad ši sistema ilgalaikėje eksploatacijoje atsipirks kartais. O tai reiškia: jei planuojantis statybas šiandien neranda vietos šiai sistemai- jis labai blogai atliko visus namų darbus.
Antri eilėje- saulės kolektoriai. Kai sistema reguliariai muša rekordus, ir naujausi modeliai mūsų juostoje išsunkia 546 kWh/m²(absorberio ploto) per metus- sudėtinga ką tai dar bepridurti.
O kur dar optimalus išplanavimas, tinkama orientacija, individualios jėgainės ir t.t. Žinoma, kad užsiciklinti ant žaliuzių- tampa tikrai sudėtinga.

3. Tačiau prie žaliuzių galima prieiti iš kito galo. Apsaugos sistema namui reikalinga? Reikalinga. Tikras бред'as, kad žaliuzės neefektyvios. Vagis pasirinks lengvesnį tikslą (kaimyno namą be žaliuzių, ir su vos ne pirštais atidaromais langai)- ir tai jau geras rezultatas. Tai kodėl nepasirinkti „two in one“, ir žaliuzėms nesuteikti papildomo darbelio? Vėl gaunasi: „kompleksinis sprendimas“ ir „centas prie cento“.
Aplamai. Tos žaliuzės kliūva tik pas mus. Kokiam vokiečiui- nėra jos jokia tema diskusijoms. Taip kad: tai netgi daugiau tradicijų ir mentaliteto klausimas (bei draudimo įmokų dydžio)- nei koks tai techninis/finansinis rebusas.

4. Kai prasideda klausimai dėl katilinės (PN supratimu) ar techninių patalpų. Kaip gi išsiversi be techninių patalpų- net ir PN? Retkarčiais pasiūlau pasiskaičiuoti rūsio įrengimo kaštus, ir atmetus kokių tai pamatų įrengimo kaštus, bei gyvenamųjų patalpų „išgryninimą“- pasižiūrėti kokia gautus papildomo ploto m² kaina. Daugumai vokiečių tai kaip ir savaime suprantamas sprendimas. Dauguma mūsų tautiečių mano, kad jiems nereikalingas neišdabintas papildomas plotas, o įrengti rūsyje dizainerių konkurso nugalėtojo vertą produktą- jiems per brangu ir nelogiška (nematys kaimynas). Tiek to. Lieka dar visai neblogas variantas su viena „al in one“ technine patalpa, kur tilptų viskas nuo rekupo iki skalbimo mašinos.
Kaip išnaikinti katilinę- sprendimų pilna. Gaminami rekupai įkomponuoti kur nors virtuvės balduose, ir kurių triukšmo parametrai tokie, kad vos ne miegamajame gali statytis. Kokia superbritva taipogi labai taupi plotui. O ir ŠS galima surasti vietą gyvenamoje erdvėje. Boileriai taipogi telpa kokioje nišoje, ir užims tik tiek ploto, kokie jų išmatavimai. Ir tai ne vien kraštutinumų teorija. Jei gaminami tokios paskirties produktai- reiškia kas tai/kur tai juos naudoja.

Kol paklusniai stumdžiau pirkinių vežimėlį, žaliuzių tema stipriai aptarta ir daug mano minčių išsakyta. Belieka pridurti:
Vyckaju žaliuzes panagrinėjo tik kaip varžos gerinimo priemonę.
Evoy nurodė "two in one", aš prie to pridedu "three in one" - langų dengimas saulėtą dieną. Iš savo pvz: gyvensime pirmame aukšte, miegosime antrame. Todėl antro aukšto langai saulėtą, karštą vasaros dieną gali būti labai sėkmingai šešėliuojami - paliekame tarpą 2-5cm tik tam, kad nereiktų degti apšvietimo ko tai trumpam užsukus į kambarį.
Vyckaju pateikti skaičiavimai gali pakrypti (ir greičiausiai pakryps) mūsų naudai dėl kainų:1.didėjančių kuro; 2. mažėjančių žaliuzių.
Jau dabar zaliuzės pas bratkas poliakus stipriai pigesnės nei LT: vidutiniam langui apie 450-500PLN (turiu realią sąmatą), vien pavaros kainos skirtumas 410LT vs nuo 135PLN , čia vienas iš kainos PVZ

Evoy nurodyti žaliuzių pakaitalai: tai priėjimas iš kito galo - leidžiam langams "išlaidaut", o jų neūkiškumą dengiame ŽŠ, saule, vėju...Ekonomiškai gal ir yra logika, bet kai tiek pasistengi su sienom/ventiliacija/grindim/stogu ir lieka tik langai-išlaidūnai, sunku save nugalėti ir leisti tam gyvuoti. Aišku žaliuzės tai tik pamušaliukas, bet bent moraliai tai labai palengvina: padariau viską, kas buvo mano jėgoms.

pora video manau i tema Energija taupantis namas saulės baterijas ir vėjo jėgaines Smart House - mano gyvenimui

Ką reiškia žodis pasyvus? Pavyzdžiui jei kalba apie kompiuteryje stovinčio CPU ar GPU aušinima, tai kai pastatai labai dideli varinį radiatorių ir jo užtenka aušinimui, tai sakoma kad aušinimas yra pasyvus, tik ant to radiatoriaus pastatei nors ir patį mažiausią ventiliatorių, aušinimas jau patampa aktyviu. Pasyvumas čia reiškia, kad nenaudojama energija reikiamam rezultatui pasiekti. Ar automobilyje statomos apsaugos priemonės, jei tai metalinis strypas įkištas į dureles, skirtas sustiprinti durelių konstrukcijai, tai pasyvi priemonė, nes ji stovi ir vien to užtenka kad automobilis būtų saugesnis. O vat oro pagalvė, kuri atsiradus tam tikrom sąlygom aktyvuoja sprogdiklį, kuris greitai pripildo pagalvę dujų - tai jau aktyvi priemonė.

Namo pasyvumas tai čia irgi, kaip aš supratau, turi būti pasiekiamas be jokių aktyvių priemonių. Mano nuomone tikras pasyvus namas turėtų buti tas, kuris ant tiek apšiltintas, kad jo papildomai šildyti iš vis nereikia. Iš čia ir atsirado tas reikalavimas 15KW vienam kv. m. Standarto sukūrėjai primetė, kad esant tokiam apšiltinimui ir nedideliam plotui iš tikrųjų žmogaus veiklos turėtų užtekti namo apšiltinimui. Todėl permąstęs šį reikalą nesutinku su Veikmės savininku ar direktorium, kuris teigė, kad Lietuvai per brangu statyti tokį namą ir pasyvaus namo apibrėžimui reikėtų priimti švelniasnius reikalavimus.

Tai vat, prie ko aš lenkiu. Nu nors užmuškit bet neveža man saulės kolektoriai prie pasyvumo. Tai bet kokiu atveju jau aktyvi sistema, kurios pagaminti kilovatai jau yra pagaminti ir jų pliusuoti prie pačio namo išsaugotų (ką iš principo ir reiškia pačio pasyvaus namo savoka) yra iš principo neteisinga.

Tarp kitko, užkliuvo man EVOYkelis kartus paminėtas teiginys, kad pasyvus namas yra tarpinis žingsnis link nulinių sanaudų ar iš vis pliusinių namų. Nesamonė visi tie pliusiniai namai. Tuoj asakysiu kodėl. Visa tai yra paseka to, kad Vokietijoje yra subsidijuojamos saulės elementų isirengimas. Didžioji dauguma vokiečių ant tiek pamišo kad prisisabačino jų daugiau nei jiems patiems reikia. Kas iš to išplaukia?

Ogi tai, kad prieiname prie tarybinių laikų, kada iškastinė energija nieko nekainavo, todėl ir atitvarų šiltinimas niekam nerūpėjo. Pažiūrėkite į dabar pristatomus aktyviuosius namus Danijoje. Statyk žurnale buvo vienas toks pristatytas. Taigi, kas man ten labiausiai užkliuvo. tai ventiliacija. Ten ventiliacija organizuojama ne rekuperatoriaus pagalba, o kompiuterio valdomų varikliukų pagalba atidarinėjamų langų. Vat jums ir pasyvus namas. Nė velnio. Čia išsigimimas o ne upgreidintas pasyvus namas.

Mano nuomone pasyvus namas yra iš tikrųjų mokslinių tyrimų eigoje ir praktinių bandymų metu atšlifuota technologija, o visokie aktyvus namai, tai pasinaudojant pasyviu namu populiarumu, marketologų prastuminėjamos labai brangios (kompiuteriu valdomi langų atidarinėjimai, beje namo savikaina būtent dėl tokių pričendalu sieke milijonus), ir ekonomiškai nepagrystos (kam įdomu, kai saulės elementus gali pasistatyti vos ne už ačių) technologijos.

Taigi, ir saulės kolektorių naudojimas, mano nuomone yra aktyvi sistema, kuri iš principo neatitinka pasyvaus namo sampratos ir nors ir labai gera technologija, bet jos pagaminamos energijos kiekius reikėtų neitraukti į išsaugotos energijos skaičiukus.

man idomu! placiau, plz..