Pasyvus namas ir jo variacijos VI

Kad jau apie kepsnius iš veršiukų - čia turiu geros info. Anglija nėra kuom tai išskirtinė - nemaišykite su Škotija, su Aberdeen Angus Steak Yra keletas fermų Velse, kur buliai yra specialiai MASAŽUOJAMI kad kepsnys būtų super minkštas (59GBP restorane už gal 100-120g gabalėlį).
Žinovai neleis nepaminėti dar dviejų geros mėsos šalių - Argentinos bei PAR, galinčių pasiūlyti ekskliuzyvinės kokybės jautienos kepsniams mmm net seilės tysta. Amerikosai irgi garsėja savo gebėjimais, bet kol ragaut neteko - negaliu komentuoti.

Turiu klausima:
Pn dalinai atitinka mano logika - viska ka gauni panaudok.
Bet man kazkaip nesueina galai del sienu kvepavimo (jei toks klausimas buvo dovanokit), jeigu siluma neiskeliau (beveik) tai sienos gaunas taip kad "nekvepuoja" ar tai netampa puikia dirva pelesiui?

Pagalvokite apie jus skaitančius, kuriems jūsų autoritetas gali būti toli gražu ne saliamoniškas...Jei pats esate tvirtai įsitikinęs tai dar nereiškia kad kiti irgi - argumentai niekad nemaišė.

Kas liecia stoga, tai stoge labai dideli vaidmeni vaidina garo izoliacija. Stoge gai buti ir putplasti ir vata. Vata paiilgina gegniu gyvenima , kad ir kaip to nenoretume, tarp gegniu ir vatos visvien susikaups biskiuka dregmes, o ci ajau rizika aukgti pelesiams ir puviniams. Aisku viskas priklauso nuo impregnavimo kokybes . Yra teke deti i stoga 450 mm vatos ir poto su termovizorium ziurejom. atrode puikiai . Darkarta pabresiu. Svarbiausia sandarumas

as nesiekiu buti kazkokiu autoritetu. Jei esu tvirtai isitikines - reishkia esu tvirtai isitikines ir ispasakoti savo viso gyvenimo istorija, kad pagristi tuos isitikinimus ar nertis i mokslinius tyrimus - man atrodo kvaila

, niekas cia nieko nesiekia , tiesiog noriu pasidalinti patiritimi ir viskas. Nieko nemenkinu, niko neperku ir nieko neparduodu .
Tiesiog diskutuoju .

Pats įsitikinot irgi kažkokių argumentų pasekoje - juk natūralus klausimas "kodėl" buvo kilęs ir sau į jį atsakėte. Atsakėte argumentais. Kodėl jų nepateikus visų teismui?
Čia tik apčiuopiau plyšelį logikos grandinėj. Manu jūs puikiai galite jį užpildyti.
Papildyta:


Viskas čia liuks su jumis, nepulkit į paniką.
Savo pvz irgi labai knieti termovizorium pereiti, ne tik tą bet 5 žiojėjantys langai Ia ir technologinė anga stogo šiltinime neleidžia viduje sukurti apčiuopiamos šilumos. Na gal dar bus šaltų dienų pavasarį.

, niekas nepuola .

paskaityk,kolega...
http://www.kaunosila...bes/kvepavimas/

Nesu profas, bet kiek susidūriau liaudyje sienų kvėpavimu vadinamas sienų gabumas esant vidaus oro drėgmei didesniai ją sugerti, o sumažėjus - gražinti.

Kaip suprantu, tai toks sienų "gabumas", esant gerai ventiliacijai, kaip ir nėra reikalingas.

Pelėsis kaupiasi ant sienų kai jos būna drėgnos, o drėgmės kaupimasis ant sienų labiau susiejas su sienų temperatūra nei su sąvoka apie "sienų kvėpavima". Drėgmė ant sienų renkasi, jei jos blogai iš išorės apšiltintos, ir jų vidinis paviršius yra šaltesnis nei kambario oro rasos taško.

Beje, infroraudonųjų spindulių šildytuvų reklamoje pateikta info, kad sienų vidinę temperatūra galima pakelti, ne tik apšiltinant sienas iš lauko, bet ir šildant jas infraraudonųjų spindulių pagalba iš vidaus. Nors aš manyčiau, kad bet kokiu atveju sienas iš lauko pusės vertėtų apšiltinti, nes infraraudonųjų spindulių atveju, darant skaičiavimus dėl šilumos nuostolių per sienas, jau reikėtų skaičiuoti ne kambario oro temperatūrą, o vidinės sienos paviršio temperatūrą. Todėl, manyčiau, kad jei rengiamasi patalpas šildyti infraraudonųjų spindulių pagalba, teisingiau būtų jais šildyti vidines pertvaras, nebent tokiu būdu bandoma kovoti su pelėsiais.

Tingiu tūkstantąjį kartą skrosti Jūsų postą. Tas pats per tą patį. Sutrumpinsiu iki kiek įmanoma. Taigi, kas turi vertę:
* Galutinis rezultatas,
* Galutinė kaina,
* Namo eksploataciniai kaštai.
Taškas.
Jūsų pozicija „PN gėris- bet va toks tai atskiras elementas per brangus“- mažiausiai juokinga. Vertę turi tik paminėtų trijų punktų visuma (teisingai surinkta PN dėlionė)- visa kita tėra nieko nelemiančios dėlionės detalės.
Jei Jums viskas akivaizdu, tai tik dėl to, kad iš tingėjimo visur naudojatės asociatyviu mąstymu. T.y.: vieno savo stebėjimo rezultatus- be ceremonijų taikote visoms sritims. Kad gali skirtis tūkstantis sąlygų- Jums visiškai nesvarbu. Vis tik: tai yra žiauri klaida, visiškai iškraipanti rezultatus. Todėl kiek bemosikuočiau panosėj bandymų/testų rezultatais, kiek bekaišiočiau keliasdešimties metų karkaso apžiūromis prieš renovaciją- tai Jums bus ne argumentas, nes kažkur kažkada padarėte klaidingą apibendrinimą, ir greičiau mirsite, nei jo atsisakysite. Kartoju: karkasas turi šimtus buterbrodų- ne vieną vienintelį.

P.S. Kuo jau kuo- o atmintimi tai tikrai negalite pasididžiuoti. Priminsiu kai ką:
„Būkime tikslesni. 10 cm storio PIR/PUR varža:
Lyginant su EPS- 1,76x/1,97x didesnė
Lyginant su neporu- 1,43x/1,65x didesnė
Lyginant su vata- 1,77x/1,97x didesnė (jei vata darbuojasi tvarkingame buterbrode)
Lyginant su medžio plaušu- 1,73x/2,07x didesnė (jei medžio plaušas darbuojasi tvarkingame buterbrode)
O dabar pats patikrinkite: ar visais atvejais tai kas „akivaizdžiai“ pigiau- iš tikro pigiau.“
Tuomet tesugebėjote ištarti „tebunie“, ir prikibote tik su keistu ≈ „jei kainos vienodos- kokia nauda iš sutaupytų 10 cm atitvaros storio“- ką buvo galima laikyti sutikimu, kad vatai vis tik artėja paskutinioji. Tai iš kur vėl ir vėl išlenda tas vatos pigumas? Nėra jo- viskas.

Manau, kad nesutikčiau su visais paminėtais punktais. Koks tikslas kurti problemas, ir po to ieškoti jų sprendimo. Kam kam, tačiau stogui galima paprasčiausiai parinkti tinkamą buterbrodą- ir dėl nieko nebereikės sukti galvos. Ir termovizoriumi atrodys- tik dar geriau.
Tarp vatos ir gegnių aišku susikaupia drėgmės- nes konvekcija vatoje turi bjaurų įprotį suvaryti likutinę drėgmę į vieną vietą. Kietame šiltinime taip išreikštos konvekcijos paprasčiausiai nėra. Tai kaip tuomet vyks Jūsų aprašytas procesas?