QUOTE(*monikute* @ 2011 03 15, 11:19)
po diskusijų kažkaip susimąsčiau apie puokštės trukdymą ir maišymą

kažkaip nei ten kas maišė, nei kas trukdė, kaip tik jaučiausi kitokia, išskirtinė, pasipuošusi ir jaučiau, kad vyksta tikra šventė būdama su puokštele rankose

dabar net nežinau kaip tarkim atrodytų stovėjimas bažnyčioje su tuščiomis nuleistomis rankomis

man regis toks vaizdelis tinka tik vyrams

moteriai reik gi būt ką nors nusistvėrus
Čia, ko gero, galioja toms, kurios be rankinuko namų nepalieka...
Na, o man visiškai priešingai - šventėje turiu būti visiškai laisva (pagaliau be rankinuko ant peties, be kompiuterio su savimi, be telefono ir piniginės, be nieko!), o puokštė - toks daiktas, kurį reikia tausoti, saugoti, vis kam nors perduoti, jeigu reikalinga ranka... Tas pats, kas rankinukas, fe. Ir dar su kotais, ir dar gali koks rožės dyglys išlįsti. Jums nemaišė - puiku, o aš, pvz, ketinu troleibusu į savo vestuves važuoti - ir kur man kišt tą puokštę, ką su ja daryt?
Man apskritai svetimas tas statiškas nuotakos-princesės įvaizdis: pūstas sijonas, korsetas, nuometas, gėlės... Tarsi moters vergovės laikų priminimas. Nu ne, aš jau per savo vestuves savęs neapsunkinsiu ir nuleistose ar pamaldžiai sudėtose rankose prie altoriaus nieko negržaus nematau.