Suntea, manau cia visos supranta.
Kam taip žiauriai, gerb. A. Oželi.
Suprantama, kad taip gali ir buna, bet geri vaikai visada rupinasi savo tevais.
suntea, man patiko tavo išmąstymai, bet kiekvienas gyvena ir daro taip, kaip jam atrodo geriausiai.
Suprantama, kad taip gali ir buna, bet geri vaikai visada rupinasi savo tevais.
QUOTE(A. Oželis @ 2011 03 03, 01:59)
suntea,
bravo! Susitapatinimas su ligoniu, nesvarbu, artimas jis ar tolimas, - tiesus kelias į ligą. Seniai įrodyta.
bravo! Susitapatinimas su ligoniu, nesvarbu, artimas jis ar tolimas, - tiesus kelias į ligą. Seniai įrodyta.
suntea, man patiko tavo išmąstymai, bet kiekvienas gyvena ir daro taip, kaip jam atrodo geriausiai.
QUOTE(A. Oželis @ 2011 03 03, 00:59)
suntea,
bravo! Susitapatinimas su ligoniu, nesvarbu, artimas jis ar tolimas, - tiesus kelias į ligą. Seniai įrodyta.
bravo! Susitapatinimas su ligoniu, nesvarbu, artimas jis ar tolimas, - tiesus kelias į ligą. Seniai įrodyta.
Na A. Oželi dabar laikykis .Bet aš dabar su tavimi sutinku.Visi mylim artimuosius, bet tikrai negalima visą slaugimo laiką sirgti ligonio skausmais.Aš gyvenu su savo diagnoze 5metus ir 4 mėn, skaitant nuo operacijos datos, jei nuo diagnozės nustatymo , tai būtų 5,6 metų.Jei būčiau reikalavusi visus sėdėti su vandens stiklinėmis prie mano lovos , tai visa šeima būtų išprotėjusi.O buvo dienų iki nualpimo .Na kas atkentėjo , tai vyras, bet deja jam šiemet jau išpjovė piktybinį I stadijos apgamą.Dabar dar gydymo neatlieka.Aišku jis būtų nesitikrinęs, bet tai buvo mano nuolatinio graužimo važiuoti tikrintis pasekmė.
QUOTE(.GABIJA. @ 2011 03 03, 11:58)
Na A. Oželi dabar laikykis .Bet aš dabar su tavimi sutinku.Visi mylim artimuosius, bet tikrai negalima visą slaugimo laiką sirgti ligonio skausmais.Aš gyvenu su savo diagnoze 5metus ir 4 mėn, skaitant nuo operacijos datos, jei nuo diagnozės nustatymo , tai būtų 5,6 metų.Jei būčiau reikalavusi visus sėdėti su vandens stiklinėmis prie mano lovos , tai visa šeima būtų išprotėjusi.O buvo dienų iki nualpimo .Na kas atkentėjo , tai vyras, bet deja jam šiemet jau išpjovė piktybinį I stadijos apgamą.Dabar dar gydymo neatlieka.Aišku jis būtų nesitikrinęs, bet tai buvo mano nuolatinio graužimo važiuoti tikrintis pasekmė.
Nebarkit stipriai
Niekas nesako, kad nereikia paduoti vandenuko. Pamaitinti. Padėti kitaip. Čia visai kas kita, kas susitapatinimas. Aukščiau įstrigo frazė apie džiaugsmus "mums išdygo dantukas" ar pan. Fui... Tai rodo mamų (ar tėčių) suvaikėjimą. Jei vaikui išdygo, tai ir sakyk - vaikui išdygo. Negi tai rezultato sumenkinimas? Tokios mamos visą gyvenimą ir sako - mes mokomės, mes studijuojame, mes pasigimdėme. Mamos negyvena savo gyvenimo, persekioja vaikus, pasiima dalį jų gyvenimo ir nuopelnų.
Tas pats ir apie ligą. Jei kartosi analogiškai - mes sergame, mums padarė chemoterapiją, mums įsiuvo portą..., tai tuoj turėsime du ligonius. O jei dar šeimoj yra daugiau negu vienas toks "padėjėjas", tai išvis nebus kam tikrajam ligoniui vandens kas paduos. Kai išeiname į gamtą, sakoma, pasikrauname. Mes uostome, liečiame, žiūrime ir visa tai kišame į save. Susitapatiname su gražiais vaizdais. Ir mums geriau. Kai einame pro šiukšlyną, nesąmoningai nusisukame. Kad to vaizdo neįsileistume į save. O su ligoniu (ar mažu bejėgiu vaiku) mes stačia galva puolame susitapatinti. Pasikartosiu - pagalba, slaugymas yra privalomi, bet tai ne tas pats, kas susitapatinimas.
Gabija, N.Ozeli ir as tik taip tai ir suprantu Ir dar. Nesuprantu ko ten listi i ligonine chemo metu ir nakvoti ten 
Ligoninese YRA APTARNAUJANTIS PERSONALAS: SLAUGES, SESUTES IR GALU GALE GYDYTOJAI. tAI JU DARBAS. Priziuret ir gydyt ligoni. Ar kas nors daro ir uz mus musu darbus? uz mane ne. Aplankyt, padet pavalgyt, nusipraust - taip. O visada but kartu ir nakvot - ne.
Mes su Gabija blogietes
Ir dar. Nesuprantu ko ten listi i ligonine chemo metu ir nakvoti ten Ligoninese YRA APTARNAUJANTIS PERSONALAS: SLAUGES, SESUTES IR GALU GALE GYDYTOJAI. tAI JU DARBAS. Priziuret ir gydyt ligoni. Ar kas nors daro ir uz mus musu darbus? uz mane ne. Aplankyt, padet pavalgyt, nusipraust - taip. O visada but kartu ir nakvot - ne. Mes su Gabija blogietes
QUOTE(A. Oželis @ 2011 03 03, 16:13)
Tokios mamos visą gyvenimą ir sako - mes mokomės, mes studijuojame, mes pasigimdėme. Mamos negyvena savo gyvenimo, persekioja vaikus, pasiima dalį jų gyvenimo ir nuopelnų.
Ne vieta tokiems ginčams, bet čia jūs žiauriai klystate. ,,Mes" yra labai trumpą laiką, bene tiek pat, kiek ir kai kurie kovoja su šia liga. O jei jūs susidūrėte su keletu infantilų, nekabinkite šios etiketės visiems.
Keisčiausia, kad imama stebėtis, vos ne priekaištauti, o koks gi jums skirtumas? Skauda? ,,mes" - kaip palaikymas, stiprybės šaltinis, o ne ligos dalinimasis. Mano dėdė - stiprus žmogus, giminės energijos šaltinis, ligoninėje sumenko, rodos, net sumažėjo, ir dabar, kai tai belikę tik prisiminimu, kartojo ne sykį - ką aš be jūsų būčiau daręs.....
Reziumė - kaip lietuviška bodėtis tuo, kas pačiam nesuprantama, keista, nors kitiems tai - normalų normaliausia praktika.
QUOTE(pelkių Monas @ 2011 03 03, 21:14)
Gabija, N.Ozeli ir as tik taip tai ir suprantu Ir dar. Nesuprantu ko ten listi i ligonine chemo metu ir nakvoti ten Ligoninese YRA APTARNAUJANTIS PERSONALAS: SLAUGES, SESUTES IR GALU GALE GYDYTOJAI. tAI JU DARBAS. Priziuret ir gydyt ligoni. Ar kas nors daro ir uz mus musu darbus? uz mane ne. Aplankyt, padet pavalgyt, nusipraust - taip. O visada but kartu ir nakvot - ne.
Mes su Gabija blogietes
Ir dar. Nesuprantu ko ten listi i ligonine chemo metu ir nakvoti ten Ligoninese YRA APTARNAUJANTIS PERSONALAS: SLAUGES, SESUTES IR GALU GALE GYDYTOJAI. tAI JU DARBAS. Priziuret ir gydyt ligoni. Ar kas nors daro ir uz mus musu darbus? uz mane ne. Aplankyt, padet pavalgyt, nusipraust - taip. O visada but kartu ir nakvot - ne. Mes su Gabija blogietes
Ir niekas ten nelįstų, jei kiekvienas, kam priklauso, dirbtų savo darbą. Tik faktas: 5FU (jei nežinot, tai ta chemija, kurios 1 butelis turi būti lašinamas 11 val, nes kitaip išdegins venas) lašinant naktį mamai atėjo seselė ir užstatė ant viso greičio, nes vizualiai nedaug belikę, o čia tuo pačiu - pakeis, ir eis miegot....Kai išdįisau paprieštarauti, atsatė normalų greitį ir tas likutis lašėjo lygiai 1 val. Kas geriau: būti kartu, išvengti venų trombozės, sutaupyti kraują skystinatiems vaistmas (Lietuvoje kainuoja apie 300 lt) ar letis, kai sakote, personalui dirbti jų darbą??? Pasekmes puikiai žinau, nes tas atsukimas ne pirmą kartą buvo...
Arbai kai ligonėms žiūrint serialą ateina sanitarė ir persijugia kanalą, nes ji kitą serialą žiūri? Paprieštarauti? Moterukės, kurios jau ir taip ligos užguitos yra, nedrįso...
Klinikose mes žinojom, su kokia pamaina galima mamą palikti, o su kokia, deja, ne....
Kazkada susinervinus sakydavau "ne, nu tai vezy varo" ir ka turiu... deja, nu gal tai ir ne priezastis, bet kas zino kokiu procentu tai priartino liga. Dar sakydavau, kad nesusirgsiu mamos liga, deja gavau dar gudriau, mamos kiausidziu... mano pilvapleves, kaip ir tas pat, tik bjauriau... Vat tau, ir netikek minciu galia.
Dabar sakau, kad pasveiksiu ir gyvensiu maziausiai 25 metus. Ir po 3 -cios chemijos markeris CA125 nukrito iki 13, o pries operacija buvo, net baugu sakyti virs 6000, kliniku medikai sake mes to dar nemate... Nu cia seip, pasidziaugti gi, norisi.
Tik kad dabar, trombocitai ir neutrofilai blogi, lyg tai vienu per daug kitu per mazai... Daktaras sake reikia palaukti savaite del chemijos... O gal kokios arbateles ar maistas padetu kaip nors juos atstatyti? Gal kas zinot?
Dabar sakau, kad pasveiksiu ir gyvensiu maziausiai 25 metus. Ir po 3 -cios chemijos markeris CA125 nukrito iki 13, o pries operacija buvo, net baugu sakyti virs 6000, kliniku medikai sake mes to dar nemate... Nu cia seip, pasidziaugti gi, norisi
.Tik kad dabar, trombocitai ir neutrofilai blogi, lyg tai vienu per daug kitu per mazai... Daktaras sake reikia palaukti savaite del chemijos... O gal kokios arbateles ar maistas padetu kaip nors juos atstatyti? Gal kas zinot?
Labai retai rašau į šį forumą, daugiau skaitau, bet šįkart įkišiu savo trigrašį ir aš. Nelabai ir aš norėčiau veltis į tokią diskusiją, bet pilnai pritariu šiam pasisakymui. Niekas nekalba apie tokius atvejus, kada visiškai, na jau pilnai susitapatinama su ligoniu. Bet palaikymas, parama jiems manau striprybes saltinis, ir pasakant kartais "mes" nematau čia nieko bloga. Aišku neperlenkiant lazdos.
Peace
QUOTE(dangiuk @ 2011 03 03, 22:42)
Ne vieta tokiems ginčams, bet čia jūs žiauriai klystate. ,,Mes" yra labai trumpą laiką, bene tiek pat, kiek ir kai kurie kovoja su šia liga. O jei jūs susidūrėte su keletu infantilų, nekabinkite šios etiketės visiems.
Keisčiausia, kad imama stebėtis, vos ne priekaištauti, o koks gi jums skirtumas? Skauda? ,,mes" - kaip palaikymas, stiprybės šaltinis, o ne ligos dalinimasis. Mano dėdė - stiprus žmogus, giminės energijos šaltinis, ligoninėje sumenko, rodos, net sumažėjo, ir dabar, kai tai belikę tik prisiminimu, kartojo ne sykį - ką aš be jūsų būčiau daręs.....
Reziumė - kaip lietuviška bodėtis tuo, kas pačiam nesuprantama, keista, nors kitiems tai - normalų normaliausia praktika.
Keisčiausia, kad imama stebėtis, vos ne priekaištauti, o koks gi jums skirtumas? Skauda? ,,mes" - kaip palaikymas, stiprybės šaltinis, o ne ligos dalinimasis. Mano dėdė - stiprus žmogus, giminės energijos šaltinis, ligoninėje sumenko, rodos, net sumažėjo, ir dabar, kai tai belikę tik prisiminimu, kartojo ne sykį - ką aš be jūsų būčiau daręs.....
Reziumė - kaip lietuviška bodėtis tuo, kas pačiam nesuprantama, keista, nors kitiems tai - normalų normaliausia praktika.
QUOTE(ifauru @ 2011 03 03, 23:26)
ar letis, kai sakote, personalui dirbti jų darbą??? Pasekmes puikiai žinau, nes tas atsukimas ne pirmą kartą buvo...
Jūs nesuprantat, apie ką aš rašiau. Ne tai, kad ligonį palikti, juo nesirūpinti. Bet nesirgti, nesilašinti chemijos kartu, negerti vaistukų kepenėlėms stiprinti kartu.
Tai yra. nesakyti, kad mes sergame.
O palikti žmogų sirgti vieną.
Juo rūpintis, bet ne sirgti "mintimis"kartu su juo.
Jauskit skirtumą. Minčių galia tikiu.
Kaip ir tie, kurie tiki, kad pasveiks.
Tai kuo tikėjimas pasveikimu (žodžiai ir mintys) skiriasi nuo tikėjimo, kad gali susirgt?
QUOTE(dangiuk @ 2011 03 03, 22:42)
Ne vieta tokiems ginčams, bet čia jūs žiauriai klystate. ,,Mes" yra labai trumpą laiką, bene tiek pat, kiek ir kai kurie kovoja su šia liga. O jei jūs susidūrėte su keletu infantilų, nekabinkite šios etiketės visiems.
Keisčiausia, kad imama stebėtis, vos ne priekaištauti, o koks gi jums skirtumas? Skauda? ,,mes" - kaip palaikymas, stiprybės šaltinis, o ne ligos dalinimasis. Mano dėdė - stiprus žmogus, giminės energijos šaltinis, ligoninėje sumenko, rodos, net sumažėjo, ir dabar, kai tai belikę tik prisiminimu, kartojo ne sykį - ką aš be jūsų būčiau daręs.....
Reziumė - kaip lietuviška bodėtis tuo, kas pačiam nesuprantama, keista, nors kitiems tai - normalų normaliausia praktika.
Keisčiausia, kad imama stebėtis, vos ne priekaištauti, o koks gi jums skirtumas? Skauda? ,,mes" - kaip palaikymas, stiprybės šaltinis, o ne ligos dalinimasis. Mano dėdė - stiprus žmogus, giminės energijos šaltinis, ligoninėje sumenko, rodos, net sumažėjo, ir dabar, kai tai belikę tik prisiminimu, kartojo ne sykį - ką aš be jūsų būčiau daręs.....
Reziumė - kaip lietuviška bodėtis tuo, kas pačiam nesuprantama, keista, nors kitiems tai - normalų normaliausia praktika.
Vėl paniojamos dvi sąvokos
Viena -tai slaugyti tiek kiek leidžia galimybės.Tai nediskutuotinas klausimas, kiek kas gali , tiek padeda ligoniui.Ifauru buvo lengviau, ji turi seserį, galėjo abi keistis.
Oi kentės vienturčiai-čia aš apie save.
A.Oželis kalba apie susistapatinimą, kad "Mūsų kraujukas geras", "mums metastazės padidėjo".Mamai pablogėjo , o rašome "mums pablogėjo" .Dabar daug rašoma apie tai , kad pasamonė prisiima sau tokius teiginius ir gali pradėti vystytis liga slaugytojui, nes jis visą laiką serga morališkai. Deja gal tai sutapimas, bet jau turiu pagrindą nerimauti dėl vyro.
vvvvvvvvvvvvvvv
Gesavit[COLOR=blue]
http://www.mpe.lt/lt...Bane/lt/Gesavit
kaina kandžiojasi.
