QUOTE(vi_ @ 2011 01 14, 12:13)
Laikosi normaliai, bet tyrimų nedaro. Turiu pažadų, kad pasitirs pavasarį, bet... netikiu tuom anei kiek. Tokie dalykai.
Kažkada
Arūnė buvo įdėjusi straipsnį apie pasveikimus didelėse stadijose. Na, visai nenustebčiau, kad tavo vyras eina tuo keliu (gal pats apie tai negalvodamas), ir tikrai nenustebčiau, jei pasidaręs ar nesidaręs tyrimų jis laimingai ir ilgai gyvuotų ir apie jį rašytų, kaip apie dar vieną išgijusį visiškai netradiciniu ar nepaaiškinamu būdu...
QUOTE(vi_ @ 2011 01 14, 23:34)
Turiu naivią mintį atrasti būdą gal nepasigydymui, bet ištempimui iki to laiko, kai TAI taps lengvai pagydoma.
Turėk šią mintį ir toliau, juk žinoma, kad žodis tampa kūnu.
QUOTE(Edmė @ 2011 01 16, 12:08)
Tinka dėti ant krūtinės karštas, išvirtas bulves su lupena, sugrūstas. palengvina kosulį.
Man atrodo, kad čia suveikia šiluma, o bulvės tai kaip patogus žilumos laidininkas. Kai man būdavo blogai, ir nebūdavo kada bulvių išsivirti, tai į šildyklę guminę karšto vandens pildavau, nelabai pilną, kar minkšta forma išsilaikytų, įvyniodavau į rankšluostuką, dėdavausi ant krūtinės keliasdešimt minučių, po to nuimdavau, dar šiltai užsiklodavau... Ir pramušdavo karkaliukus. Deja, mamytei gydytoja neleisdavo jokių šiltų kompresų ant krūtinės dėtis...