Onkologinės ligos (31 tema)

Nesu naudojus, bet esu seniau apie ISCADOR'ą skaitinėjus. Tiesa, dabar jau nebeprisimenu ką konkrečiai, apart to, kad jį verta pasidėti ateičiai į ginklų prieš žarnyno vėžį arsenalą.
Neperseniausiai skaičiau Vaistininko pamąstymus SM apie amalus (iš kurių padarytas ISCADOR), prisiminiau, kurioje temoje, tad nesunkiai radau. Štai jie:

"<...> Obelų ar kitų ten ąžuolų amalus ir preparatus iš jų gamina tikintys antroposofine medicina. Aiškinu - atseit amalas, augdamas ant ąžuolo, persigeria stiprybės simboliu laikomo ąžuolo dvasia. Ant šermukšnio augančiu amalu gydo smegenų kraujagyslių darinius, panašius į šermukšnio kekes... Čia kalba ir eina apie helixorus ir iskadorus. Čia kaip homeopatija - viskas suverčiama energetikai. Bet mokslas seniai įrodė, kad amalas, kur beaugtų, kaupia tik tas pačias veikl. medžiagas. Kitas dalykas, jei Jūs tikintys... Net Vokietijoje, kur gimė ši antroposofinė med., vaistinėje rasite amalo arbatos be jokios nuorodos, kur jis augo. Tai neturi reikšmės. Helixorai kainuoja šimtukus, amalo arbatytė 5-10 Lt. Jaučiat?" (Vaistininkas)

O čia, tikiuosi skaitote angliškai, padiskutavimai Iscadoro tema Anyone tried ISCADOR treatment ( homeopathic) .
Gal padės.

Ačiū visoms ir visiems už patarimus ir rūpestį. Šiandien mamytės skausmai baigėsi..,

O tu Viešpatie brangiausias...

Amžiną atilsėlį jai... Ir tau stiprybės...

Uzuojauta...

Noriu paklausti ar kam nors buvo pasireiskes vienas is nemaloniausiu Tamoksifeno salutiniu poveikiu: gimdos gleivines isvesejimo? Man primygtinai siulo "valyma"...

Gaila, kad vaistininikas nesirodo cia... Gal kokiu patarimu duotu... Jo AZ perpildyta...

mimoza ,uzuojauta

daug daug stiprybės tau...

mimoza0922, priimkite užuojautą. Daug prisikentėjo Jūsų mamytė...
Papildyta:
suntea, ar operavo šiandien jūsų mamą?

Mimoza, dar kartą užuojauta visai Tavo šeimai

Liūdna, labai bet...

Draugo mamai ryt trečios chemijos antra dalis (nežinau kaip vadinasi tiksliai), ir liko dar trys sencai (kas dvi savaites) ... Buvo daryti tyrimai, atrodo rezultatai neblogi... Visi labai tikim... kad tie ivardinkim trys kartai praeis tik į gerą...

mimoza uzuojauta jums.

vi didelis aciu.

Užuojauta brangioji, stiprybės...
Papildyta:

Kaune yra KMUK homeopatinių preparatų vaistinė, Rotušės aikštėje, ten mes prieš kažkiek metų klausėme ir jie sakė, kad daro rupūžės antpilą.

Papildyta:

Tiesiog prasilenkėme su Vaistininku, kiek sykiu atvažiavome tiek sykių neradome jo vaistinėje, o dirbandčios ten moteriškės nelabai ką gali ir pasakyti, tik tai kas etiketėje ir taip parašyta. Tad norint su juos susitikti reikia tartis iš anksto.
O dėl Vaistininko ir Oželio, pajuokavau, tiesiog keistai pavardė ir pravardė panaši, o ir bendravimo stilius... Jei žmogus sako kad anas yra ne jis, reikia tikėt :-)

Taip <Vi_>, vakar ją operavo, skeveldrą pašalino, kuri trukdė kaulą sustatyt be pjūvio ir plokštelės. Nu, čia aš taip buitiškai supratau.
Į kraujo tyrimą, anesteziologas net nepažiūrėjo. Reikia, pjausim. Tik svorio, kaip žinia, labai išsiklausinėjo.

P.S.
Čia tik man vakar Klinikos susišvietė kaip pinigų kalykla, ar čia visada taip buvo?
Ne todėl, hmmm, kad tų pinigų gaila būtų, bet todėl, kad darosi baisu, kur mes, pacientai, ir kada, jie, daktarai, prarado(m) žmoniškumą.

Aš suprantu, kad po operacijos galima atsidėkoti, kiekvienam pagal išgales, kaip sugebi. Bet. Bet čia tu duodi pinigus ne tam, kad padėkotum už išsveikimą, o tam, kad ant to operacinio stalo, nenumirtum.

Aš porą metų dirbau, dar senais laikais laidojimo firmoj. Mes nesugebėdavom išspausti tokių pinigų iš žmonių skausmo.

O čia, niekas nieko nebeslepia, vieni su kitais apsitaria, vieni su kitais pasismulkina, pasislapsto po kišeniukus, babytės, Viešpatėliau, drebančiom rankytėm, vynioja, lanksto tas kupiūras...

Aš nenoriu. Nuoširdžiai, nenoriu, daugiau ten eiti, pro tą galą važiuoti. Šiurpas nuima, pamačius kaminus.


Kaip čia, ir kur čia, onkologinis atpuola, aš šalia gyvenu, nu nafik... dar, galima būtų rasti, kokią normalią (įmanoma?) gydymo įstaigą? Kur gydytojai, o ne bankomatai dirbtų?

Nuo kada, čia mes, šitaip, kauniečiai nusigyvenom, arba kuom pavirto, Kauno klinikų gydytojai.

Nesuprantu.
Rimtai, aš nesu naivi. Aš žinau, kad duoti reikia. Tik nesuprantu, kodėl, ne po, kodėl ne tiek kiek gali, kodėl ne gėlės, ar konjako butelys? Kada mes spėjom tapti ne žmonės, ir kada mus gydys žmonės?


Aš atsiprašau. Man reikės savaitės, sugrįžti į save. Tą, ką pamačiau, man nesuvokiama.