o jau kaip ji tos temperatūros pastaruoju metu neperneša.... Nutraukė chemiją. Įleido nošpos, galvojom, kad skrandis apstojęs nes vakar dar 3 cepelinus suvalgė. 
Šiaip netaip besivartydama lovoj užsnūdo, po pusvalanduko prabudo jau be skausmų, dar pamiegojo ir temperatūra jau nukritus. 
beeet kas dabar? Gydytoja liepė stebėt iki rytojaus, o tada jau spręs ar baigti lašinti ar nebe.... :/ na žodžiu, nesėkmės tikros. Baisu, kad vėl viskas nepasikartotų ir dar neaišku nuo ko ta temperatūra ar čia koks gripukas, ar nuo chemijos ar šiaip bala žino kas..... Nu ir kodėl visada kažkas nutinka ne taip, kaip turi būti... jau ir taip tos baimės pilnos kelnės. O jau šiandien, kai mačiau kaip jai negera, jau ir man pačiai silpna darėsi. O dar jos žodžiai, kad "kiek aš dar turėsiu kentėt..." Atrodo, kad jai jau morfijaus nuo tų skausmų reiktų, bet juk visiem pakyla ta temperatūra, visiem palaužo tuos kaulus ir iškenčiam, o čia atrodo nepakeliama. Nesuprantu, gal labai jautri ji palikus, ar čia stresas koks prisideda. Šiaip ji jaučiasi gerai. Ryte šiek tiek sakė buvo papykinę, bet greitai praėjo.
Ir šiaip kažin kaip čia su tuo rytojum bus, gali juk jau tos chemijos šalutiniai reiškiniai reikštis, o čia dar jei vėl lašinimas visą parą. Viena iš lašinių net 22 val. turi lašėti...Tai va tiek... žodžiu liūdna, nuotaikos nėra, o dar tik pirma chemija.
Papildyta:
O dar galvoju, kad gal kas nors negerai toje vietoje kur operaciją darė, nes mama sako, kad va tas siūles tempti iškart pradeda
