Neįgaliukų mamyčių namučiai

Labas rytas, ankstyva aš, jum nesimiega iš vakaro, o man rytais. Rokas įsigudrino atsikelt 6 val., atsliūkina pas mane, prikiša nosį man prie pat veido ir sako:"Uždeg sliesą, noliu sysių". Blyn, vos priepuolio vakar negavau, atsimerkiu, o ten dvi akys palei pat mano nosį Tai va taip dabar kas rytas, jis nuskuta ir toliau miega, o aš varna, sėdžiu prie kompo, mezgu.


Nesibark čia ant jūsų, darot ką norit su savim O jei rimtai, labai jautriai reaguoju į kito blogą savijautą, gal per daug info gavau, jūs net neįsivaizduojat, kad paprasčiausias negalavimas, gali būti rimtos ligos simptomas.


Ai, tu dar per jauna tai knygai, džiaukis gyvenimu ir nesuk sau galvos. O man po visų bėdų jau norisi paaiškinimo, kas kodėl ir kaip vyksta mano gyvenime Pykstu dar vis ant viso pasaulio, ant dievo, ant savęs, protu suvokiu, kad tai nieko gera neduoda, bet širdis neklauso


tiesiog odė moterims, tobula.


ne nu, klausyk, nesidžiaugia ji kad nėra epi vaikui, dabar dar prigalvos kaži ko pati. Nežiūrėk taip toli į priekį, jau kai bus tas, tada ir galvosi, ką daryt, dabar tiesiog labai mylėk savo berniuką, būk pati geriausia mama jam ir viskas. Tegu viskas teka, o tu plauki pasroviui, neleisk įkyrioms mintims lįst į galvą. Tas nerimas dėl vaikų, jis mūsų nepaleidžia nei akimirkai, bet negali gyvent nuolat galvodama tik apie tai. dabar atsikelsi ryte visa pikta, neišsimiegojus per kvailas mintis Geriau jau vyt jas kuo toliau nuo savęs

Nu ką, pamoralizavau (jau bijau, kad man tuoj uždėsit "ignor'ą", kad nesimatytų mano postų), pasikavinau viena pati, einu kažką sugalvot chebrai pusryčių

Labu rytu.

Pasilabinu ir bėgu mankštą daryt. Vakar vakare leidau sau jos nedaryt tai daba reiks dvigubai atdaryt kad sažinė truputi atleistu.

Tik noriu palaikyt kompanija GREK, ir pabart Laindrusa. Tikrai, vienas rūpestėlis kaip ir atkrito, tai skubi prisimastyt kitų? Antra mano mama. Ta irgi visko sakė buvo prisigalvojus kad aš nieko doro nemastysiu, nemokėsiu skaityt, apie rašymą iš vis minčių neturėjo, o jau penkių metų pradėjau raides pažinti, keverzuoti rutuliukus, pagaliukus, mokytis rašyt. Galvojo nemokėsiu savęs apsitarnauti, viską darydama už mane, o kai pati pradėjau susiimt, mokytis apsirengt t.t tada praregėjo truputi kad kažka ir pati galiu.

GREK, oi koks Rokutis.

bet mums tik viena nakti buvo temp





smagu prie juros
nezinau kur tie dantys, nes temp nukritro viena nakti pabuvus, dantu nera....

liuks tos moterys

LABA DIENA
Papildyta:

nu cia tai geras akis pamaciud nepagalvojai kad sapnuoji siaubaka:lotuliukas:
Papildyta:

mano mamos zodziai,ji man visad ikrecia iprota,kai tarkim suzinau vel kokia diagnoze ir jei mama tuo metu paskambins kai as vel nenormaliose mintyse ir verkiu,tai ji sako suprantu kad sunku,gaila anukelio, bet ka sako bepadarysi bus kaip bus,nesigriausk,nu tada vel aprimstu ir gyvenam toliau iprasta vaga
Papildyta:

nu jam cia vakar ir snd tebesitiesia tie juoko priepoliai nu apsimysk jei nori bet nerealiai faina matyt ji su sypsena ir dar tokiu nerealiu juoku ir labai demesio nori,nu visai kitas vaikas
Papildyta:

o tu zalia ruta
Papildyta:

aha tikra tiesa nuotaika man superine tiesiog visas kunas dziaugias tai gal cia kokia pilnatis taip teigiamai vaikus veikia,va ir pas jusu juokas skamba namie
Papildyta:

nu vakar tikrai toks ir buvo
o naujienos tai geros,pasake kad pirma karta mato tokius svarius plauciu kai jokio cipimo,karkaliavimo ir pasimazinom astmos vaistu doze,stebesim,ir gydytoja sako kazkoks jis man kitoks,toks ramesnis,kolidoriui sako negirdejau klykimu,tu nerviniu priepoliu,sako tik juokas jo dar ikabineta buvo isiverzes kartu su kita mama bet irgi juokdamasis:lotuliukas: ir graziai ejo isvesti,o taip anksciau pabandyk ji isvesti jei jis nori ieiti ovakar saunuolis,ai dar pas neurologes buvo isiverzes,ji tokia nesupratau,o deivids vel juokias bet tai skardziai
Papildyta:
labas VMMI kaip jus besilakot?

Laba diena

Puse nakties nemiegojau greiciau ta pilnatis baigtusi



Abizajies istraukiau gi savo gamybos is skladuko

Ne ziuriu ir tave ta pilnatis veikia nu kam tu kisi dabar tokias mintis i savo galva





moralizuok moralizuok reik kartais ir paburbuliuot man tavo optimizmas

naujove pries vaiko pilvo diegliukus ,kad oro neprirytu

einu skaity ka priraset

laba dziena

as noreciautaves paklaust vieno klausimuko kaip cia pradejus kada pirma karta tu pastebejai kad kazkas tau yra?ar pradejai prastai jaustis?jeinenori gali neatsakyt

Oi kaip smagu kad pagaliau tokios geros naujienytės pas jus, rimsta ligelės. Kad ir toliau taip viskas eitus. O kad toks linksmutis daros ir dar linksmina visus aplinkui dar superiškiau, tikras šaunuoliukas.

Oi, Ramunka, kad tik nepritruktų man jo, nors dar turiu atsargoj. Gal už tai ir rašau čia visom, dalinu patarimus, kad esant reikalui man gerai įkrėstumėt. Nors labai tikiuosi, kad to neprireiks, daug skaitau, semiuosi, tsakant, išminties, gal ir kvaila, bet šventai tikiu, kad ateitis dar laukia manęs, kad baigėsi mano juodas dryžis, toliau bus baltas, platus, didelis...


nereikia čia vartyt akių ir kuklintis, klausk drąsiai visada. nematau reikalo slėpt, kaip tik norisi, kad visos žinotų, kad laiku susigriebtų. Tiesiog prausdamasi apsičiuopiau guzelį krūtyje, nei skausmo, nei maudimo, jokių įtarimų net nebuvo. Pradžia tokia. Nors dabar daug skaitinėjau, tai tie simptomai (nemiga, nerimas, jėgų, nuotaikos nebuvimas) ir yra patys pirmieji ligos požymiai. Viską verčiau pergyvenimams dėl Roko negalios, nuovargiui, o nežinojau, kad pati pradžia ligos buvo. Ir iš tos krūties prastai pienas bėgo, o Rokas kai gimė mažas ir silpnas, pats nevalgė, nutraukinėjau, gal ir tas įtakos turėjo. Pati save buvau apleidus, pykau ant viso pasaulio, gyvenau su savo skausmu ir man taip buvo gerai. Per dieną pora puodelių kavos ir cigarečių pakelis, vakare vyras primindavo, kad pavalgyčiau. Kasdiena darbas su vaiku, internetas, skaitymas apie vcp, lyg tai kažką galėjo pakeist. Bet atrodė, kad turiu žinot viską, kad taip bus lengviau. Senbuvės jau žino mano istoriją, nenoriu kartotis. Žodžiu, savim nesirūpindama, ligos išvengti aišku nepadėjau.
Todėl dabar ir burbuliuoju jum - saugokit ir mylėkit save, ilsėkitės, maitinkitės normaliai, palauks neplauti indai, nevalytos dulkės ir kiti nereikšmingi dalykai. O vaikui reikalinga sveika mama.

Sveikos mamytes. Seniai cia nesirodziau. Bet turiu jums idomia naujiena, o tiksliau gal but viena is budu ar galimybiu gydyt savo vaikus. Daugiau skirta gal toms, kuriu vaikai turi VCP, epi ir hidrocefalija. Nes negalaviumu priezastys g.b. (nors aisku tu priezasciu g.b. ir kitu) panasios kaip ir mano vaikams: gimdymo traumos ir skiepu zala.
Nenoriu kartotis. Pasakysiu tik, kad tas problemas tvarko osteopatai ir homeopatai. Apie savo vaikus parasiau cia:
http://www.supermama...?...91048&st=24

taiva susigriebiam tada kai jau per velu,nes visalaika atrodo kad tai tikrai nenutiks "man",bet.ir gaila kad neklausom aplinkiniu patarimu, perspejimu ir grieztu komentaru sveikatos labui.
o tai tau tas guzelis atsirado kiek supratau pagimdzius?bet ir kiek supratau laiku spejot uzkirsti kelia...nu pavarai kava ir cigaretai visa diena bet tada atrode turbut tai vienintele iseitis raminti nervus.
o va as nzn kuom man viskas baigsis turiu prie tulzies puslies maziliuka augliuka,kuria atrado nesciai,tada man bbuvo soku sokas,verkiau vos ne kruvinom asarom,atsimenu abu su vyru lovoj verkem,ir vos ne tokiom mintim kaip apie mirti kalbejau durne as kasmet ja turiu tikrtin kad nedidetu baisiai,o tada jau nzn kas butu,nu nu sake kad tulzies pusle salintu,bet kiek tokiu zmoniu gyvena be jos ir nieko,bet tada nesciai man buvo kazkas baisaus,opaskui susigyvenau,ir gyvenu iki siol,tikpaskutiniu metu vel kazkoks idomus jausmas,as turiu rytais butinai kanors uzvalgyt,jei nespeju,tada eisiu vemdama,silpna bus,kaip ir nesciai buvo,kad ir kaip noreciau buti kuda,bet negaliu,nes turiu valgyt,nes nenoriu vemti ir va papildomi visokie stresai mane skatina valgyt,kaip kitom uzsidaro viskas ne neikisi iburna...
Papildyta:

burbuliuok ir tik daugiau,nes kitaip galim ir nesusivokti,o tik tavo isgyventi potyriai gali mus apsiviesti

nea, vos tik apsičiuopiau, kitą dieną jau lėkiau pas gydytoją, viskas per keletą mėnesių išsisprendė.
O dėl mano "maisto", ne tai kad nervus raminau, tiesiog buvau pervargus, valgyt nelindo visai. Po Roko diagnozės, negalėjau nieko praryt, per porą mėn. nukrito apie 10kg. Kai gydytojai pasakė, kad galiu kažką padaryt gero vaikui su mankštom ir masažais iki 2-3metų, tą ir dariau, kaip pamišėlė, kiaurą dieną. Ryte atsikeliam, mankšta, masažas, pamaitinu, paruošiu pietus, gi dar pradinukę turėjau namie, prieš piet vėl mankšta masažas, Roką užmigdau pietų, tada sėdam su dukra pamokas ruošt, skubu ruošt vakarienę, atsikelia mažius, pavalgo, pažaidžia, dar man kambarių tvarkymas, skalbiniai, dulkės - kaip gi aš galiu nepadaryt ko nors, grįžta vyras, duoda velnių, kad aš dar nevalgius, pavalgom visi, tada vėl mankšta, masažas, visus suguldau, pati vos iki vonios ir iki lovos, ne visada net nusipraust norisi. Vaiką buvau pripratinus, net migdydama masažavau pirščiukus, tiesiog sėdėdama su juo, laikydama ant kelių, nuolat trindavau rankytę.
Va taip mes gyvenom apie gerus metus.
Ir jaučiu, aš ne viena tokia, ne tik iš manęs galit gaut patarimų.
Mokykitės geriau iš svetimų klaidų, tada ne taip skauda.

O tavo vietoj, nelaukčiau, eięiau pas kitą gydytoją, klausčiau nuominės, negalima savy augint visokio brudo, geriau šalint, nežinai kada ir kas privers jį pradėt augti.