Noriu įkišt savo trigrašį. Tiems, kurie sąmoningai praktikuoja New Age, laikosi žmogaus=dievo ideologijos, šią žinutę būtų geriau praleisti, nenoriu nieko įžeisti, papiktinti ar sunervinti, mano pasisakymas skirtas tiems, kurie, laiko save krikščionimis, daugiau/mažiau, na ir tiems, kurie apie tai apskritai nesusimąstė ir nesįsigilino, tiesiog pakankamai aklai sekdami šio amžiaus mada, gražiai ir patraukliai įpakuota (tame tarpe ir topinė Paslaptis). O įsigilinti derėtų.
Pati vizualizaciją praktikavau gal pusantrų metų, tiesiog norėčiau pasidalinti savo patirtimi. Kad tai VEIKIA, jokios abejonės. Užsikabini labai greitai. Visa filosofija pateikta taip patraukliai, aiškiai, logiškai dar ir Biblija daug kur pacituojama (nors dažnai tiesiog išplėšta iš konteksto). Bet... Matant viską pildantis apima nereali euforija, apima jausmas, kad nėra nieko neįmanomo, esi savo gyvenimo valdovas ir gali padaryt, turėt viską. Va tada ir išplaukė iš kažkur giliai giliai STOP ženklas. Ar tikrai ir kokia kaina? kur yra ta riba? ir kas už to slypi? Supratau, kad pradėjau daryt tai, kam niekada nepritariau būti pati sau dievas. Jei aš dievas, tai ar aš sukūriau Visatą? ar aš galiu sukurti gyvą ląstelę? ar galiu užgesinti saulę? ar galiu padaryti, kad rytoj būtų pavasaris? ar man spręsti, kiek dienų turiu praleisti šitoj žemėj? ar turiu teisę įtakoti kito žmogaus gyvenimą vien todėl, kad aš taip nusprendžiau? o jei mano norai susikerta su kito žmogaus norais, tai tada kuris iš mūsų dieviškesnis ir kuris nugalės? O kaip Dievo valia? Ar Dievas kaip kokia burtų lazdelė ir egzistuoja tam, kad pildytų mūsų norus, ko bepaprašytume? ar gyvenimas vien ir apsiriboja savanaudiškojo Aš noriu patenkinimu? Norėdama žmogui tik paties geriausio, vėliau išsiaiškinau, kad mano mintys ir norai (patys geriausi ir kupini meilės!) tam žmogui kėlė staigias nepaaiškinamas blogas savijautas ir būsenas, kurios liovėsi kaip tik tada, kai nustojau tai daryti. Bet kokiu atveju, viską mest nebuvo taip paprasta, nors reikalai pradėjo judėt nekokia linkme ir tai aiškiai supratau, senų įpročių ne taip lengva atsisakyti. Nors niekada vizualizacijos nenaudojau materialinei gerovei, šlovei, kaip propaguojama, o kaip man rodėsi, kilnesniems tikslams. Bet supratau, nesvarbu kokių kilnių tikslų besiektum, svarbu ir priemonės. Pradėjo dėtis keisti dalykėliai, kurių tikrai neįsikalbėjau ir pati nekūriau, atvirkščiai, stengiausi pajungt taip populiarų pozityvizmą. Pradedant smurtiniais sapnais, baigiant... Jei viską iškločiau, turbūt sulaukčiau dėdžių baltais chalatais. Meditacijų metu pasiekiama būsena, vadinama altered state of conscience, lyg negilaus miego, hipnotinė būsena, protas nueina į antrą planą ir atsidaro visos durys į pasąmonę. O kai durys atsidaro... lauk svečių, nežinia, kas pro jas panorės įeiti ir pažaisti. Ir, kad ir kokie šilti, malonūs ir geri jausmai bebūtų pasiekiami jos metu, nederėtų apsigauti, visiems žinoma sąvoka vilkas avies kailyje. Supratau - laikas googlint dangers of visualisation. Ir nukrito visi šydai nuo akių uždėti patrauklaus imk ir turėk ką tik nori. Išgirdus šitą pasakymą, nevalingai iškyla scena, matyta daugelyje filmų nelabasis siūlo visus turtus žemėje ir visas įmanomas galias mainais už tavo sielą. Na, tik parašo krauju nelikę hehe, subtilėjam.
Vizualizacija tai ne kas kita, kaip okultizmas; dvasinė manipuliacija, nuo seno praktikuojama įvairių okultinių kultų ir šių amžių New Age. Okultizmas krikščionybėje, kaip žinia draudžiamas. Neveltui. Filosofija, propaguojanti žmogaus-dievo ideologiją ir visišką savo gyvenimo valdymą, paremtą Absoliuto sąvoka, yra visiškai priešinga krikščioniškai filosofijai. Okultizmas krikščionybėje ne kas kita kaip tamsiųjų jėgų masalas žmonėms, norintiems papenėti savo išsipūtųsi ego ir pasijausti dievu, ko žmogus troško nuo neatmenamų laikų. Krikčioniui pažįstama istorija, kaip pradėjo egzistuoti nuodėmės sąvoka Ieva (sugundyta sėtono) su Adomu paragauja uždrausto obuolio, kodėl? nes norėjo tapti dievais. Kažkur girdėta, ar ne. Turbūt silpniausia visų laikų žmogaus vieta. Noras valdyt, noras turėt, noras žinot... Juk daug lengviau pasitikėti savimi ir imt vairą į savo rankas, koreguot viską taip, kaip tau patinka, nei pasikliauti tuo, ko tu nematai.
Niekada nebuvau itin griežtai tikinti, po ilgų įvairių filosofijų tyrinėjimų visgi apsistojau ties sena, nemadinga krikščionybe, pasak daugelio, besivadovaujančia šizofreninių raštų junginiu. Niekada nesigilinau į tas vadinamąsias tamsiąsias jėgas ir jų veiklą ir tikslus pasaulyje, bet kuo toliau, tuo labiau visi taškai man susidėlioja, po visų tyrinėjimų, bendrų taškų skirtingose religijose lyginimų, o, svarbiausia, pastarųjų patirčių.
Vizualizacija apskritai turi pavojų: galima taip atitrūkti nuo realybės ir įsigyventi į savo svajones, kad gali tapti sunku susigaudyti realiam gyvenime. Gali kilt problemos, kylančios dėl realybės neigimo pasikliaujant savo dieviškuoju protu ir jo menama išmintim. Procesas gali sukelti klaidingą pasitikėjimą neteisinga informacija, kas gali nuvesti prie kvailų ir pavojingų sprendimų.
Pabaigai keletas šaltinių šia tema lietuvių kalba krikščionims:
Jei Dievas iš tiesų yra visos esaties konstruktorius, tai jo instrukcijų ignoravimas gali būti pražūtingas. Dievo sukurtoje esatyje yra tamsos karalystė, kurioje Šėtonas valdo savo sekėjus ir daro įtaką tiesiogiai žmonėms prieinamam pasauliui. Jėzus Kristus vadina Šėtoną šio pasaulio kunigaikščiu (Jn 14,30), kuris siekia jį suvedžioti (Apr 12,9). Jis klastingai puola žmones. Paulius sako, kad piktosios dvasios viešpatauja tamsoje (Ef 6,12), o Šėtonas gali dėtis šviesos angelu (2 Kor 11,14). Vadinasi, transcendentinis patyrimas ne visada yra būtinai dieviškas patyrimas. Šventasis Raštas kalba, kad žmonės gali apeidami Dievą užmegzti ryšį su transcendentiniu pasauliu. Krinta į akis tai, kad žmonės šiais okultiniais veiksmais siekia įsigyti žinių, valdžios ir turtų. Jie yra vedami ne Dievo meilės arba meilės Dievui, o baimės, godumo ir egocentrinio poreikio padaryti pavaldų sau neregimąjį pasaulį. Nors Dievas iš principo suteikia galimybę žmonėms patirti šias tamsybes, bet tai jis yra kuo griežčiausiai uždraudęs. už šių tamsių dalykų stovi tamsios jėgos. Jis žino, kad tos jėgos ne išlaisvina, o pavergia. Nesvarbu, ar žmonės leidžiasi į tokius dalykus vedami smalsumo, ar turėdami labai rimtų motyvų, jie nebeatsikrato dvasių, kurias išsišaukė. Okultizmo praktikavimas gali smarkiai pakenkti dvasiai ir psichikai. Tie žmonės tampa tokie priklausomi, kad jų priklausomybę galima prilyginti narkomanijos tragizmui
Vilniaus Bernardinų bažnyčios klebono, religijos mokslų magistro, Naujųjų religijų centro valdybos nario Arūno Peškaičio nuomone, okultizmas šiuo metu įvilktas į labai patrauklius drabužius, kartais pateikiamas net kaip krikščionybės pagilinimas arba pratęsimas, dažnai nuspalvinamas moksliškai skambančiais terminais - energetika, ekstrosensorika. Tačiau okultizmo esmė lieka ta pati - pažadinti žmogaus slaptąsias galias, kurios yra ne kas kita, kaip dvasios galimybė susitikti su tamsiųjų jėgų pasauliu. Žmogui neužtenka Dievo duotų pojūčių, jam reikia dar kažko, per ką jis galėtų manipuliuoti šiuo pasauliu, situacijomis ir kitais žmonėmis. Daugelis mūsų kiekvieną rytą pradedame skaitydami astrologines prognozes ir nesąmoningai užprogramuojame save visai dienai. Viena pagrindinių to priežasčių - žmogaus prigimtyje glūdintis smalsumas ir noras pačiam, jei ne lemti, tai bent pakoreguoti savo likimą. Vienas didžiausių XX amžiaus eruditų Clive'as Staplesas Lewisas teigė: "Žmonija klaidingai supranta demonų egzistavimą darydama dvi vienodai svarbias, tačiau priešingas viena kitai klaidas. Viena jų - iš viso neigti demonų egzistavimą. Kita - jais tikėti ir perdėtai domėtis." (Paimta iš Religija.lt).
Atrodo viskas kaip pasakos ar ne? O jeigu ne? Sakoma, life is stranger than fiction.
Tiems, kas turėjo kantrybės visa tai perskaityti iki galo, praktikuoja visus šituos dalykėlius ir mano, kad yra įklimpę (o kas įklimpę supras apie ką aš) ir norėtų pabendrauti, prašau, rašykit.
Taip pat, kam įdomu ir skaito anglų kalba, informatyvus tinklapis sukurtas ex New Age sekėjo, praktikavusio 15 metų, bet metusio visą reikalą
http://www.letusreason.org/NAMdir.htm