QUOTE(gryda @ 2011 02 16, 19:33)
aš magistrinį rašiau palaidojus abu tėvus. Ir parašiau. O čia verkti dėl kažkokio vyro, kuris gal net ne jum buvo skirtas...
jus labai stipri (apkabinimas)
verkiu tikriausiai ne del vyro, verkiu del idejos, del svajones kuria nesiojau sirdyje... mokslai i pabaiga, norisi kaip visom normaliom moterim galvoti apie ateiti, kazka myleti kazkuo rupintis,kad ir manes pasiteirautu "na kaip tau siandien praejo diena"
tame vyre izvelgiau labai nuostabiu savybiu , atrode, kad mano ir jo vertybes sutampa...
jameizvelgiau savo vyro ideala atrodo zmogus nulipes is mano sapno is mano giliausios svajones... tokio grazaus zmogaus nebuvau sutikus ir niekur macius...
viska pernelyg sureiksminau...
norejau elementarios mergaitiskos laimes (pasaka: atvaziuoja grazuolis uzsenietis pas blondine lietuvaite ir jie nepaprastai isimyli vienas kita, bendrauja, lietuvaite mokosi kalba, jie nusprendzia kad lietuvaitei butu geriau vaziuoti i it. su juo, ir prasideda naujo gyvenimo kurimas prie juros...) Ar gali buti nuostabesne vizija?
As tikra durnele tupele, zinau zinau....