neliūdėk. Nesitikėk iš vyro nieko, vertinkt tai, kad avarija baigėsi laimingai Mergytės, baikit apie depereisją - pavasaris ant nosies
Nors taip ir neatrodo 
Man visos depresijos praėjo, kai mečiau žiūrėti TV, skaityti žinias internete ir pan. Nes tai labai veikdavo: visas tas blogis, žiaurumas, neteisybė. Dabar kai pagalvoju ir kai jau turiu daugiau žinių apie traukos dėsnį, suprantu, iš kur mano šeimos darbartinės bėdos... Tik nesijuokit, bet ko gero tai iš dalies iš Kedžių istorijos... Ko gero, niekas nežino, kaip ten viskas iš tiesų buvo, bet iš pradžių ši istorija tikrai visus sukrėtė. Tiesiog įsivaizdavau, kaip bejėgiškai turėjo jaustis šie žmonės esant tokiai situacijai, kai niekur negali sulaukti pagalbos, kur korupcija ir vieni kitus gina. Nepatikėsit, dabar esam tokioj pačioj situacijoj...
Aš visaip veju neigiamas mintis: jei bloga nuotaika, tada tiesiog mąstau, o kodėl ji tokia, ko trūksta? Gi tą ir tą turiu, esu sveika, jauna
, ir pan. Jei mano vyras nėra toks, kokio noriu, bet matau, kad jis turi tuos bruožus, kurių kitos savo vyruose neturi... Nepatinka darbas, bet jis man atneša materialinę gerovę, ypač, kai dauguma darbų iš viso neturi...Mirabella, suprantu, kad nori turėti artimą, išsvajotą, idealizuotą žmogų šalia... Bet pagalvok iš kitos pusės - tu esi laisva, jokių įsipareigojimų, gali visą laiką sau skirti (manikiūrą dariausi gal prieš mėn
), gali eiti į renginius, susitikti su draugėmis, voliotis lovoje iki pietų ir dar daug daug dalykų daryti... Nors tau nepatinka transerfingas, bet ten parašyta, kad reikia tarsi paleisti norą... Nes antraip suveikia švytuoklės principas - kuo labiau nori, tuo labiau negauni. Paleisit - tai nusiteikit, kad jei nors įvyks - bus super, jei ne - irgi bus gerai Tai tarsi žaidimas...Va... O dabar reikia imtis vieno laaaaaaaaaaaabai nenorimo darbo, kas patars, ką jame gero įžvelgti
