gal prieš kokį mėnesį buvau pokalbyje dėl darbo. Labai gero (čia iš mano bokšto žiūrint
). viskas sekėsi gerai, bendrą kalbą radom, nebuvo jokios įtampos (bent jau aš nejaučiau kažkokio dikomforto). sutarėm, kad atsakymą gausiu per 2-3 savaites.
atsakymo tikrai laukiau. tiesiog akyse stovėjo (kad suvizualizavau samoningai, man kol kas liežuvis nesiverčia sakyt) kaip paskambina ir pasako "TAIP, JAMAM mes tave į šitą darbą".
Atsakymo sulaukiau tikrai greitai, antros savaitės pačioj pradžioj, anksti ryte. Bet jis, deje, nebuvo toks kokio aš tikėjausi: maždaug, mes pasirinkom kitą žmogų, nes jo patirtis didesnė, bet jūs eilėje iškart po jo, jei ką, mes su jumis susisieksim
Kaip manot:
Ar gali būt, kad aš su savo troškimais juos paskubinau ir dėl to jie priėmė tokį sprendimą? Ar man toliau apie juos svajoti ar šioje situacijoje jau viskas prarasta ir geriau telkti mintis į kitą wishlisto objektą?
Papildyta:
QUOTE(vaižgantė @ 2011 02 10, 22:51)
Pagalvojau, kad aš mokykloje skaičiau Fadejevo "Jaunąją gvardiją" ir žavėjausi Olegu Koševojum, o iki Anastasijos oi kiek dar metų turėjo praeiti...Savotiškai pavydžiu dabartinei kartai, kuri nuo vaikystės turi galimybę skaityti ezoterines knygas...
Vaikystėje aš buvau kategoriškai nusistačiusi prieš ezoteriką. Tipo marazmai kažkokie. Bet kažkaip su amžium to kategoriškumo vis mažėja...
Ir ši knyga iš pat pradžių pasirodė apie kažkokią šviesiaplaukę durnelę(medicinine prasme) miške gyvenančią. tik po kažkelinto šimto puslapių pradėjau pagauti mintį. o ir tai ką pagaudavau, reikdavo po kelis kartus iš naujo perskaityt. Kai pagalvoji, gera knyga, ne tik makulatūros krūva pasilieka...
reiktų susiveikt ir dar kartą perskaityt...