Oi mergytės... nu ir prisiskaičiau aš čia... ir vakar iš vakaro, ir šiandien
Tik labai norėčiau paprašyti - nesipykim Juk iš ties, tai parodo tik tai, kad esam nepakančios kitai nuomonei.
Manau, kad
Orkidė tikrai pataikė į temą - ji norėjo pasidalinti savo patirtimi apie vizualizaciją ir įspėti - nematau tame nieko blogo. Išvystėme labai įdomią temą,
tik reikia gertbi laisvę išsakyti savo nuomonę.
Aš asmeniškai daug sužinojau iš jūsų pokalbių.
Aggnesse mano mažė elgėsi panašiai, gal net taip pat. Tik aš skirtingai nuo tavęs, apie vizualizaciją nieko nežinojau ir net nesąmoningai jos nebandžiau. Tai kas tuomet???
Dar įdomiau, ką pasakė
Vaižgantė - vaikai mato astralus - tuo tikrai dabar tikiu, nes mano mažė kartais vakare šaukia, kad ateina baltas gaidelis ir ji jo bijo!! Taip, tai gali būti koks herojus iš pasakos, bet man į tai truputį nepanašu.
Dar dėl vizualizacijos technikos. Manau, prieš bet ką darant reikia pasistudijuoti literatūrą. KV parašyta, kad jei kažko nori, turi atsipalaiduoti ir pagalvoti apie tai - jei taip ir liksi atsipalaidavusi - viskas geri, bet jei pajusi sunkumą skrandžio plote, įsitempsi - tai ne tau ar dar ne laikas...
Sutinku, kad KAŽKAS - labiau tikiu, kad Dievas, gali įsikišti, kai jau tikrai prarandamas saikas KV - kaip kažkuri sakėt, net gyvenot, kūrėt drabužius ir pan.
Dėl Dievo - nekariaukim bent mes dėl jo... Pakilkim turputį aukščiau... Juk jau tiek karų buvo... Ir manau, dar bus...
Aš asmeniškai tikiu, kad Dievas yra VIENAS. Tik priklausomai nuo vietovės, nuo kultūros, gal nuo tų laikų mentaliteto žmonės jam suteikė kitą pavidalą, tiesas. Ir gal tai buvo tam tikra žmonių išbandymo misija - augti tol, kol suvoksime, kad jis vienas...
Dar... aš irgi netikiu, kad Dievas gali apleisti žmogų... Juk mes - jo vaikai... Geri, blogi, pasiklydę, pasimetę...
Ir vėl, gal ne vietoje, bet būtų įdomu sužinoti kas yra tas velnias??? Pragaras??? Kaip jį apibūdina krikščionybė? Nes man atrodo, kad pragaras yra čia. T.y. ne visi mes jame gyvename, bet nžn, kas gali būti baisiau už skausmą, kai tavo vaikas serga nepagydoma liga, už moralinę graužatį, kai dėl tavo veiksmų kenčia ar žūva artimieji, nuolatines patyčias ir atstūmimą, galų gale ką turi jausti mažutis žmogutis, nuolat kankinamas ir skriaudžiamas? Nekalbu apie fizinį skausmą.
Ir dar... kad jau pradėjau
Nežinau, kurioje knygoje, bet skaičiau, kad mes čia esame tik svečiai - atėjome išmokti tam tikros pamokos, įvykdyti tam tikrą misiją, tobulėti, augti. Ir bet kada galime būti pakviesti iš šio pasaulio, gali būti viskas atimata: artimieji, vaikai, namai... Jei mes prie viso šito prisirišime - mus nuolat kaustys netekties baimė. Jos atsikratyti nėra lengva, bet kai tai padarai - nuostabus jausmas apima. Manau, kad tą patį sako ir krikščionybė.
O dabar apie šią naktį
Paskaičiau aš vakar viską čia prieš miegą, na, galvoju, tikrai kokio astralo sulauksiu
Ir ką jūs sau manot? Mažė keistai naktį budinėjo... Bet... jos kambayje kažkur komodoje yra įkritęs toks žaislinis iPodas pavadinkim, kuris groja muzikėles. Prabundu ir girdžiu - groja muzika naktį
Nesuprantu, nei kur, nei kokia. Bet graži tokia. Ateinu į jos kambarį - galvoju, o tai tau, pianinas pats žaislinis įsijungė. Pasirodo ne. Bet kažkas groja komodoj. Pajudinau stalčių - nutilo...
Niekad jis negrojo pats, iš viso tik kartą grojo, kai stalčių kažkaip ne taip atidariau... Vat ką reiškia prisiskaityti
Aš matyt būsiu iš tų, kuri iš svetimų klaidų nesimokysiu. Tačiau žinosiu, kad jei kažką negero pajusiu - kas tai tokio ir ką reikia daryti
QUOTE(Aggnesse @ 2011 01 22, 10:12)
Sūnus (dabar jam pusantrų metukų) patapo labai jautrus, išvargęs, naktį prasidėjo verksmo protrūkiai (kadangi naktimis nebeduodu pienuko, tai siekiant jį nuraminti tekdavo paplušėti). Būdavo, kad miegamajame jis prieš miegutį staiga išsigąsta neaišku ko (anksčiau to niekada nebūdavo), prisiglaudžia, tiksliau pasislepia tarsi manyje, pasižiūri į viršų ir vėl slepiasi, drebėdamas lyg lapelis