Kuriamoji vizualizacija

tik nekaltinkit pilnati ji cia tikrai nekalta. atvirksciai, kuo tamsesne naktis, tuo ryskesnes zvaigzdes danguje. kas kart, kai ateina sunkus laikotarpis, kai mus tiesiog spaudzia prie zemes, danguje pasirodo pilnas menulis - taip gamta rupinasi, kad mes neliktume visikoje tamsoje. ir tam, kas tokiom dienom kelia zvilgsni i dangu, siunciamos papildomos jegos, kad galetu gyventi toliau...
koks musu poziuris i menuli, toks ir i motina ir moteri, sielos sviesa.

pritariu, nes Orkide pradėjo rašyti čia, remdamasi vizualizacija. Paskui tik labiau pasikreipė į krikščionybę.

Man tai isvis vizualizacija susijusi daugiau su psichologija nei religija
Papildyta:


Aš čia labiau metaforiškai išsireiškiau

Visu pirma tai apie tai kas ivyko nakti zino tik artimiausi zmones, nes vyras "patare" - geriau niekam nepasakok, nes dar greitaja iskvies aisku tai juoko formoj, bet jauciausi baisiai. Tai va zodziu kas vakara atsigulus sau paskrajoju padebesiais - svajoju arba kitaip sakant uzsiemu KV. Kadangi MB sirguliavo miegojo salione, o mes su dukryte (1,5 m.) dviese miegojom miegamajam. Miegam ramiai, staiga (nzn kodel prabundu), taip tarsi kas pazadintu ir ant savo storu uzuolaidu matau gal kokiu 10 cm skersmens apskritimo formos vandenuka, kai buna vasaros diena sauleta vaduo atsispindi ir graziai raibuliuoja. tai va matau toki vandenuka ir ryskus drugeliai skrajoja. jausmas - neapsakomai gera. net nzn ar buvo kada gyvenime geresnis jaumas, tokia ramybe tokia palaima. ir toks tarsi nusvitimas viduj - tai va atsakymas, Dievas yra. rasau ir paciai kliedesiai atrodo, bet tuo metu tai buvo tikra kaip dabar pries save matau kompiuteri. nzn kiek laiko as ten ziurejau, bet staiga tokia neapsakoma baime ir blogi pajauciau, uzsimerkiau smarkiai ir tiesiogine to zodzio prasme net ikvept oro bijojau. nesu didesnes baimes niekad jautus. bijojau net galvoti. net dabar prisiminus siurpuliukai laksto. tik pagalvojau, kad man uz nugaros miega dukryte sukaupia net nzn is kur atsiradusiu jegu, atsisuku ir - mano mazyte sedi ir ramiai be jokio garso ziuri i ta taska kur as maciau ta vandenuka. Kas turi vaiku zino ta "kiskio miega", as visuomet girdziu kaip ji apsisuka, kaip sukosena, net sukruta jau girdi, tikrai buciau pajautus kai ji atsiseda - nieko nejauciau. kitas dalykas nakti prabudus ji visuomet verkia, nes keliasi pavalgyt. cia jokio verkimo, tamsu visiskai, naktis ji sedi ir ziuri i viena taska. apsikabinau ja, priglaudziau prie kruties ir pradejau melstis. virpejom kaip epuses lapai. ji neverke ne nieko, tik baisiai virpejo. pradejus melstis viskas aprimo, dingo ta nezmoniska baime. na pradejau save raminti, kad cia fiziskai neimanoma, kad man susisapnavo, apziurejau kambari nu viskas ramu. pamaitinau ir atsiguliau ant sono. man atrodo, kad net nebuvau prisnudus (bet garantuot negaliu) tik mintis topt i galva "ja (dukryte) gali paimt". Kas paimt, kodel paimt, neklauskit nzn vel baisi nezmoniska baime ir sukaupiu visas jegas atsisuku apsikabint dukrytes ir cia pradejau verkt- mano mazute sedi ant lovos krasto, kojytes tabaluoja ir sako "mama, lelia, bi (bijau)", bet taip ramiai, neverkdama, ir rodo i praviras duris. griebiau ja i glebi, vel meldziuos ir saukiu vyra. Vyras kaip minejau miega kitam kambary, bet specialiai paliekam aukle ijungta, kad ar pampersa nakti reiktu atnest ar siaip pagalbos kokios, kad girdetu kas pas mus vyksta. Visuomet ji pakvietus jis iskarto isgirsta ir ateina. ta nakti kvieciau kvieciau - niekaip verkiu, drebu... dukryte uzmigdziau (nes vel kazkokia mintis, kad jos per duris nestis negaliu - neklauskit kodel, nzn, net logiskai paaiskint negaliu) ir uzsimerkus begau pas vyra per kolidoriu, tik gerokai ji papurcius pavyko prikelt. pamates nelabai suprato kas cia daros, bet ta nakti uzmigt jau nesugebejau. skamba kaip koks nevykes siaubo filmas, bet dvi dienas po to vaiksciojau kaip seselis, kaip kas energija butu issunkes. dar ir dabar bijau kaip vaikas tamsos, bijau viena be kitu suaugusiu but namie, zodziu pakriko protas, jausmas, kad kazkas vis stebi, yra salia, nors nieko ir nematau.

nesakau, kad tai man atsitiko po vizualizaciju. Protu kaip ir suvokiu, kad as nieko blogo nedarau ir tiesa sakant jei ne po poros dienu atsiradusi naujoke ir uzvedus nauja temos krypti, net nebuciau susiejus to. bet taip, as tai tikrai patyriau, bijau iki siol... kitas dalykas, vakare sunku atsisakyt vizualizacijos atsigulu ir jauciu kaip pradedu svajot, kaip gera ir tai tarsi narkotikas koks... tai dabar skaitau arba dar ka uzsiemu iki visai nebegaliu, akys merkias, kad tik ramiai uzmigt. nezinau, is kitos puses jei cia tikrai blogis, kam jam mane reikejo gasdint ir "atbaidyt" nuo vizualizaciju, tai kaip tik trauktu.. vel kazkokia logiska priespriesa...

o siaip save labiau priskirciau katalikybei, nors esu ieskotoja siuo metu. Domiuosi ir vedu kultura, vyras pradejes jogos kursus lankyt. jokiu aktyviu praktiku be KV neturejau


Kameja, niekas cia nieko nepuola, ne karas juk diskutuojam

Karolilna, manau, kad tai buvo kažkoks astralas. Vakai juos mato. Jų bijoti nereikia...Nors... pirmą kartą pamačius visada baisu, pamenu, ir man taip buvo. Bet kai tvirtai žinai, kad jis nieko tau negali padaryti, nebijai...

Karolina, tikrai čia keistas įvykis jus aplankė
Kas dėl miego, ir aplamai kas susiję su vizualizacijomis, tai man asmeniškai tai nėra kaip narkotikas, ir nelenda įkyriai į galvą, atvirkščiai aš jas pamirštu, ir vizualizuoju tik kai prisimenu ar nesu pavargusi

vaizgante bet is kur tada ta nezmoniska baime? kai tikrai maciau ta vandeni jokios baimes nebuvo, bet kai dingo vanduo ir nieko nemaciau, ta prasme, nei kazkokio vaiduoklio ar dar kazko fizinio daikto/kuno tuomet atejo nezmoniska baime kaip tu manai? Turi daug ziniu, padek prasau, nes jauciu kad pakrikus esu visa nebeturiu ramybes
Papildyta:


man tai padedavo labai ramiai uzmigti. tarsi gyvendavau antra gyvenime, kuriame kuriau dalykus, aprangas, jausmus ir viska valdziau pati. net nzn kaip paaiskint, gal tikrai per daug issijauciau net esme ne ta ar issipildys ar ne, as pajausdavau laime tarkim jau vien is vizualizaciju, gal del to ju man truksta..

jauciuos kaip psichopate prie menulio pilnati

Karolilna, tiesiog tu matei tiek, kiek tavo vidinis matymas galėjo matyti. Gali būti, kad tas pilietus skleidė kažkokias gąsdinančias vibracijas, nes jautė, kad tu išsigąsi. Mane visokiais būdais jie yra bandę gąsdinti, bet aš apsisuku ant kito šono ir miegu...Kai vasarojau pas mamą (jos namas senas ir pilnas gyventojų), jie mane mėgino bjauriais kvapais atakuoti, teko užsidengus anklode nosį miegoti... Nusiteik, kad kitą kartą nebijosi. Juk nieko jie negali padaryti.

o ko jiems is manes reikia? kaip ji isvaryt, kad daugiau niekad nebandytu uzmegzti jokio rysio? ar jie tiesiog yra ir tiek

Nežinia, kas per pilietis. Ar jis nuolat gyvena, ar pro šalį eidamas paspoksoti užsuko. Paprastai jiems reikia žmonių energijos.

Aš jau Tavo vietoj labai stipriai suabejočiau ar Vaisgante aplamai kokiu žinių turi- viskas ten iš pačios savo super EGO ir pagimdyta, dėja.
Tą ką tu truputį pajutai, tai vadinama nebuties siaubu- kai Dievas beveik visai pasitraukia nuo žmogaus- ir tai ne bausmė paprasčiausiai Jis jau negali buti su žmogumi kuris pats sau Dievas. Tavo atvėju tai tik parodymas- kokia bus kelio pabaiga jei ir toliau užsiimsi "ezoterinėm" praktikom. jei pasidomėtum new age ikurėjom,pvz Blavackaja- tai ji iš to siaubo žviegdavo ir laiškuose rašė kad nenusižudo tik dėl to kad jai tai būtų negarbinga pabaiga.
Rašai kad vedomis domiesi?- ir vėl ten pat lendi greičiausiai- Lietuvoje nėra "domėjimosi vedomis"- nemačiau kas be religiotyrininkų studijuotu šiuos šventraščius. Lietuvoje yra domėjimasis okultine Vedų interpretacija- o tai visai kas kita. Pvz. Vedose nėra karmos koncepcijos- o visi "karmistai" su pasididžiavimu pareiškinėja kad jų žinios iš Vedų- tai reiškia tik vieną -melą




Na bet patarimų vistiek niekas neklauso- tai kaip ir gali nekreipt dėmesio

Dievas niekada nuo žmogaus nepasitraukia. Niekada. Baimę sukelia emocijos.