Dėl fanatizmo nepykstu, kiekvieną tikrai tikintį krikščionį galima šitaip pavadint ir suprantu, kodėl
Tiesiog, jeigu aš tikiu, kad saulė yra geltona, aš negaliu tuo pačiu metu taip pat tikėt, kad jinai ir žalia ir mėlyna ir juoda. O jeigu priimsiu tikimybę, kad jinai gali būti ir žalia ir mėlyna, vadinasi mano tikėjimas negilus ir netikras. Krikščionybės doktrina unikali, lyg diena ir naktis lyginant su kitom, todėl mano pozicija ir atrodo vienpusiška ir kraštutinė. Bet savo nuomonės primesti nesistengiu, ne to čia atėjau.
Žuvele, ta pati krikščionybė man atsakė į visus klausimus, ir paguodžia ir palaiko ir patenkina dvasinius poreikius, bet visa tai neateina iškarto, reikia pačiam domėtis, gilintis ir ieškoti, kaip reikia laiko išmokti groti gitara, taip ir tikėjimo reikia išmokti, ir tas mokslas yra nuolatinis, ryšio gilinimas ir puoselėjimas, o tada tu tikrai pradedi jausti atgalinį ryšį. Sakai lai duoda kokį ženklą...o ar tu bandei PAPRAŠYTI to?
Paprašyk, ir gausi. Nieko neprarasi. Žinau, kad tikrai ne visiem čia taip įdomu plėstis apie krikščionybę, todėl Zuvele ir pupux, jei jus iš tikrųjų domina atsakymai, parašykit a/ž
Mirabella, aš nenoriu pasakyti, kad svajoti ir įsivaizduoti yra negerai. Visi darbai daugiau mažiau gimsta būtent taip. Vaizduotė mūsų gyvenimo dalis. Menininkas savo kūrinį pirma pamato mintyse, praeitį irgi prisimenam vaizdiniais, skaitydami knygą į įvykius įsijaučiame pasitelkę vaizduotę. Tačiau visai kas kita pasitelkti techniką, kurios metu mintyse kuriamas vaizdinys, ir sąmoningai pasitelkus minties galias bandoma sukurti, pakeisti ar kontroliuoti realybę. Tai jau okultizmas, kad ir kaip juokingai tai kai kam gali skambėti. Ar tikrai Dievas leidžia tas duris atidaryti? :)Jis mums suteikė visą informaciją, kas yra gerai, o kas blogai, kuo reikia sekti ir ko saugotis, bet žmogus turi valią pats pasirinkti, ir renkasi. Kartais tai, kas uždrausta, būtent ir traukia labiausiai. Kad nukals nebijau, nenukals ankščiau nei laikas
Į Dievą atsigręžiau tikrai ne tada, kai pradėjau jaust blogį, buvo laikas, kai labai ieškojau, objektyviai, atsiribojus nuo bet kokios išankstinės nuomonės tyrinėjau įvairius tikėjimus, juos lyginau, buvau taip užsikabinusi, kad atsirado rimtas noras studijuot religijotyrą, ir galutinis rezultatas mane visgi privedė prie krikščionybės. Tai buvo tik kelio pradžia, pasimelsdavau, paskaitinėdavau Bibliją, nežinojau daugybės dalykų, kuriuos žinau dabar, gražioj formoj užkabino mane tas vizualizavimas, dėl gero tikslo, maniau, priemonės gal ir ne taip svarbu, nors iš vidaus kartais kažkas vis pastumdavo pasidomėt, ar tai nieko bloga, bet noras kurtis gražų gyvenimą buvo didesnis, taigi, ne Dievas mane apleido, o aš Jį, aukščiau Jo pastatydama savąjį Aš ir dar buvau įsitikinus, kad viską gaunu iš Jo ir dėkodavau. Kokia Dievo valia mano atžvilgiu nė negalvojau. Visą praktikos laiką, melsdavau, kad Dievas mane vestų ir pataisytų, jei darau ką nors neteisingai, tik dabar suprantu, kad būtent todėl jaučiaus lyg draskoma iš vidaus,iš vienos pusės jaučiau viduje, kad elgiuos teisingai, bet kildavo keistas jausmas, lyg kažkas negerai, laikas nuo laiko vis turėjau sau įrodinėt, kad elgiuosi teisingai, dar ir ženklo paprašydavau ir jį gaudavau, tik dabar jau į visa tai žiūriu iš kito kampo, ne tik Dievas moka stebuklus daryt, ką aiškiai pamačiau. Tik po eilinės maldos atsirado nenugalimas noras pagooglint visa tai ir ta info, kuri nuėmė man rožinius akinius, pati mane surado. Pasigydyt Jis man taip pat padėjo ir labai greitai (suprantu, kad ne visiems aš atrodau labai sveika, bet tiek jau to
). Reikėjo laiko, kad daeitų, kad Dievas man nieko neskolingas, kad ne dėl to jis čia mane patupdė, kad vykdytų mano žemiškus įgeidžius, o dėl to, kad pasiruosčiau gyvenimui PO TO, kad ne Jam reikia, kad įtikėtume, bet mums. Ir tam Jis suteikia visą pagalbą, kas tik ieško ir nori. Dievas dėl mūsų ir taip viską padarė, reikia ir patiems pajudinti pirštą.
Skm, ar Dievo valia bausti žmones, ar jo pareiga prisiimti atsakomybę už visų mūsų gyvenimus ir t.t. Galiu į viską atsakyt iš krikščioniškos pozicijos, bet vėl būsiu apšaukta fanatizmu ir brukimu, todėl susilaikysiu