Knygos, knygos, knygos... *48 Namučiai...

Tai labai liudna knyga ,apie destytoja, mokslininka ir jo sunkia kova su veziu,bei apie apie jo begalini optimizma ir labai stipria meile seimai.Kiti del jo optimistiskumo galvojo,kad jis paprastas, gyvenimu besidziaugantis zmogus.Skyreliuose dazniausiai aprasomi skirtingi pasakojimai apie jo gyvenima,didelius siekius,svajones,kurios gal net pakeis mano asmenini gyvenima.Pradedant kaip kitaip gyventi, mastyti ar net elgtis su zmonemis ,kad kiek daug laiko isleidziame galvodami kaip bus?Galvodami apie savo svajones,o ne jas sprendziant?Vietomis buvo labai graudu skaityti,lenkiuosi pries toki zmogu,kuris nors ir kovodamas su sunkiai liga- veziu neprarado optimizmo ir vilties, dziaugesi gyvenimu,kad kaip yra blogai.Labai patiko jo noras palikti kazka po saves, savo zmonai,vaikams,ar net draugams.Mintyse tyliai pagalvojau,o kaip as elgciausi jei man butu kaip buve Rondolfui,bet mintys bego tolyn vien no tokios minties.Knyga padare dideli ispudi,nors esu tokiu knygu gerbeja,si knyga pasirode viena is geriausiu.Patarciau skaityti tiems kurie nori pradeti dziaugtis gyvenimu,kiekviena diena,kiekviena valanda ar net minute......

Eik jau eik žinai, yra toks rusiškas posakis 'хочешь жить - умей вертеться', panašiai ir pas mane


kol kas artimiausias susitikimas bus per Knygų mugę


Na va įkaliau vaistų, dabar laukiu kol pradės veikti, tuomet galėsiu parašyti atsiliepimą apie Cortazar knygą.

Labas,
Na eina sau, aš niekad nesiveržiau į sostinę gyventi, bet dabar kaip užpavydėjau, čia kaime jokių meetų, nieko, nei su kuom knygom apsikeisti.... Gerai dar, kad biblioteka dar tokia gera yra.... Kur čia tos ašaros, nerandu kur paspausti, nu vienu žodžiu verkiu...

Dar visą savaitę be kompiuterio pragyvenau, tai knygoms turėjau daugiau laiko...
Ir dar labai gerai, kad tą blogą vedam, va nuėjau pažiūrėjau, kas ką skaitė, kaip įdomu, nes neįmanoma būtų dabar 50 lapų perversti...

Dabar skaitau Henriette E. Moller ,,Kaizeris” ir esu be galo dėkinga Fatimaalla už tai, kad atkreipė dėmesį į tą romaną. Labai patinka.
Papildyta:
Dar perskaičiau:

John Irving. Cirko sūnus.
Kartais užtenka vieno puslapio, kad neigiamą nuomonę apie skaitomą knygą pakeistum į teigiamą. Taip man atsitiko su šia Irvingo knyga.

Taip, Irvingas yra savotiškas rašytojas keistoko skonio skaitytojams. Taip, Irvingas yra parašęs keletą tikrai garsių romanų. Taip, skaitėm ir romanų šiaip sau… Bet kuriuo atveju puslapių skaičių jis vis dėlto turėtų riboti. Toks įspūdis, kad įvadas tęsiasi net iki 238 psl. Kyla pagunda mesti knygą į šalį. Ir tik patys ištikimiausi rašytojo gerbėjai žino, kad tikrai turi kažkas tokio įvykti, kitaip – visiškas nusivylimas.

Ir šitai įvyksta. Kažkur jau ties pabaiga, po perskaitytų 800 puslapių, rašytojas susitelkia ir apdovanoja tuos ištikimiausius savo skaitytojus už kantrybę. Vienu puslapiu. Keliomis pastraipomis. Viena gera mintimi. Nes be jos, visa knyga būtų nieko verta. Nes visa istorija juk net ne apie Indiją. Tai kas, kad matome keletą indų veikėjų, daugiausia juntamas tik tos šalies kvapas, nešvara, elgetos, gatvėse miegantys benamiai – tai ką mato šalį aplankyti atvykęs turistas. Tai istoriją ir ne apie cirką, kad ir kaip klaidintų viršelis. Istorija apie cirką būtų buvusi daug įdomesnė ir ne tokia migdanti. Tai irvingiškai papasakota istorija apie savęs paieškas. Kas aš? Iš kur aš? Kur mano namai?

- Atleiskite, – užkalbino jį mažasis džentelmenas, – iš kur jūs? (psl. 823).

O daugiau, panašiai kaip ir visose Irvingo knygose: Viena (šį kart užuominom, bet būtinai), rašytojas (šį kart scenaristas, bet jam nelabai sekasi), nelaimingi vaikai, prostitutės, įvairūs keistuoliai.

Net nežinau, ar patiko, bet kantrybės turintiems Irvingo gerbėjams privaloma.


Jessica Gregson. Angelų kūrėjos.
Visi žinom, kokią galią turi moterys. Bet ši istorija, jei ji iš tikrųjų tikra, nustebina ir šokiruoja.

Mėgstu obuolius tačiau niekada neskaičiau „Obuolio“ knygų. Sako, kad jos dažniausiai atpasakoja filmus, be to, prastai išverstos ir redaguotos. Tačiau ši istorija jau seniai traukė, tad ir gramatika nebebuvo tokia svarbi. O juk ir apie vertimus nieko neišmanau…

Istorija apie tai, kai Pirmojo pasaulinio karo metais viename kaimelyje liko vienos moterys. Su italų belaisviais. Kaip jos iš pradžių laukė, o paskui nebelaukė savo kariaujančių vyrų. Iš pradžių skaityti buvo ne kas. Esamasis laikas, stilius kaip penktoko… Tačiau vėliau atsirado gilesnių minčių. Teisė rinktis. Gyvas smurtaujantis vyras ar negyvas laukiamas vaikas? Kas žino, kaip pasielgti geriausiai?

„Keista, kaip lengva tapti žudike“, pagalvoja Sari. (psl. 221).

Nepajutau, kaip perskaičiau. Gal ir visai neblogas Obuolys. Skaitysiu dar ką nors.

Visai įdomi knyga savaitgaliui.

čia komplimentas, tikiuosi?

skaityk į sveikatą, aš gyvenu ne per toliausiai, galėsiu ką dar paskolint

Sveikos, meetas buvo vykęs ir įdomus. Malonu buvo susimatyti su matytom bet susipažinti su kitom merginom, kurių realiai nebuvau mačiusi.
Dėkui už knygas tom, iš kurių skolinausi.

Pasirodo aš pažįstu marakeš vyrą, mažas pasaulis
dar pas draugę užstrigau, o dabar kibsiu į „Bado žaidynių“ tęsinį, nes ta magnolijų gatvė manęs neveža visai.

O man priešingai - nepaisant visko, labai optimistiška knyga, nors pabaigoje buvo šiek tiek graudu.
Papildyta:




Taip smagiai parašėt, kad noris su jumis visom , vilnietėm, susitikt.

Žadėjau parašyti atsiliepimą apie "Chirurgą".



Labai patiko. Įtraukė nuo pradžių, visą laiką spėliojau kas yra tas Chirurgas, kokie jo motyvai ir pan., ir nieko neatspėjau Patiko įtemptas siužetas, nuolatinė intriga, tikroviškai aprašyti siaubo vaizdai Tik, kaip jau ir minėjau, vienai skaityti naktį būtų buvę nejauku, būčiau taip ir dairiusis per langą- ar gaisrininkų kopėčiom kas neatlipa
Tik vienas dalykas knygos labai užkliuvo, akis badė vertėjos neprofesionalumas, juk nesunku verčiant pasikonsultuoti su medikais, kad normaliai išverstum tam tikras vietas Nes kai kur prirašius tokių nesąmonių, kad skaitant ir juokinga, ir nelabai Pvz. kolegom pasakius apie centrinę veninę liniją, daug kas iškart nesuprato išvis kas čia per daiktas Žodžiu aš už tai, kad jeigu jau verti ir nežinai kaip tas žodis ar frazė turėtų skambėti realybėje, nereiktų rašinėti savo fantazijų, o pasiklausti kažko, kas žino ir parašyti normaliai (čia aš apie visas sritis, ne tik apie mediciną)
---
Dar tuo pačiu pasisakysiu beveik į temą, ne visai apie knygas, bet apie skaitymą Nupirko MB vakar "Lietuvos rytą", skaitau ir negaliu atsistebėti kiek daug klaidų Ar jie rašyti nebemoka, ar taip negerbia skaitytojų, nesuprantu. Jei pasitaikytų viena kita, tai tikrai neburbėčiau čia kaip kokia pensininkė bet siaubingai daug klaidų randu perskaičius net vieną vieno straipsnio pastraipą Tas pats būna ir knygose. Kaip galima išleisti knygą su klaidom? Negi jos niekas paruošus spausdinti neskaito? Baisiai nemėgstu, kai žmonės atmestinai dirba savo darbą



Parašiau į a.ž.



Ale kaip jūsų skoniai sutampa Kaip gerai turėti nuolatinį pirkėją


---
Pradėjau vakar "Tūkstantis saulių skaisčių". Pasaka... Vienu prisėdimu perskaičiau 100psl., taip lengvai ir įdomiai parašyta

Va būtent Po Masako įspūdžių apie meet'ą ir mūsų mergilikes pirmą kartą, kaip ir Skaitanti, labai pasigailėjau, kad negyvenu Vilniuje ir irgi jau verkiu ( ) Šaunios tos mūsų mergelkos nors tu ką

Aš tik namo parsiradau, po meet'o sugebėjau dar dvi drauges aplankyt
Beje, išėjus paskambino mano praktikos mokytoja ir pasakė, kad susirgo, netikėtai reikės vesti pamokas už ją, tai reikia ruoštis

Smagu buvo visas pamatyti, tik kad tikrai mūsų daug buvo ie neišėjo su visomis vienodai pabendrauti susiskirstėm stalais kažkaip labiau

Marakeš dar kartą ačiū už knygą

Masako, kokia aš tau manekenė nu bet ačiū

Labai džiaugiuosi, kad tau patinka, nes mane ši knyga apžavėjo. Irgi labai patiko.

Vessta, būk gerute, kai planuosim susitikti per KM, primink man, kad paimčiau tavo kompaktus su filmais. O tai aš išsiblaškiusi, galiu primiršti

"Cirko sūnus" buvo pirmoji mano skaityta Irvingo knyga. Paskui skaičiau "Pasaulį pagal Garpą", paskui dar kokias tris keturias, bet "Cirko sūnus" ir "Garpas" man neabejotinai geriausios ("Garpas" - Nr. 1, "Cirkas" - Nr. 2 ). O šiaip kaip rašytojas jis labai nuspėjamas ir netgi linkęs kartotis. Tai nebeskaitau daugiau

Ne vilnietės mergiotės - nepavydėkit gero myto, geriau susiruoškit ir atvažiuokit per knygų mugę į mūsų provincialią sostinę, galėsim pasimatyt daug platesnėj, ir tikiu, dar smagesnėj kompanijoj

Mano irgi tokie patys Nr 1 ir 2.