Sveikos
Manęs miegas šiąnakt irgi nepagavo, tai perskaičiau:
V. Woolf "Savas kambarys". Labai patiko, atrodo parašyta prieš 83metus, bet taip taikliai, taippirštu į akį. Tai esė apie moterų literatūrą. Kaip ir apžvalga nuo 16a, ką parašė moterys, tiksliau kodėl jos nerašė, apie patriarchatą, kad moters vieta tik namie, augint vaikus, o apie kūrybą negali būti jokios kalbos. Tik vėliau J. Austen ir Brontėms pavyko. Knyga kvepianti šiek tiek feminizmu, bet įkvepianti moteris kurti, rašyti, keliauti, nesedėti namie. Perskaičius pasakiau, kad ir aš parašysiu knygą tikrai, tikrai
K. Saja "Gvidono apsiaustas". Tikriausiai žinot apie šios knygos netradicinį pateikimą, kai skaitai istoriją, renkiesi kelią, kaip elgits toliau,, paskui vėl prieinu kryžkelę ir užbaigi knygą pagal savo sąžinę

Aišku perskaičiau visus variantus, bet taip bijojau pamesti, vienu metu net daviau sau velnių, knyga mokykliniam amžiui, o tu jau nebesigaudau, kur skaityt

bet pati istorija tai super, siūlau perskaityti visiems, jau ir suaugus, nes tokia... net trūksta žodžių...kažkas savo, kai kurie žodžiai taip parinkti, kad jauti lietuvišką pradą ar vaikystyje tartus žodžius, pvz gogelmogelis, atbulaika (kur viską daro atbulai)
O vienoj vietoj taip juokiausi balsu

Negaliu nepacituoti jums:
Tėtis kalbina sūnų, kad pagaliau ištartų TETIS
-Pasakyk, Sigitėli, kad aš - tavo tėtė. TĖ TĖ, supratai? Tėtė
-Boba, - paleidęs koją atsiliepė Sigitas, - Boba, bo bo bo.
- Oj, gausi tei tei.. - pagrasino tėtis ir paskutinį sykį priminė sūnui visus įmanomus tėčio variantus: - Tė tė! Pa pa! Ta ta!...Vardu vadink, jeigu taip nori. Tėtė, Papa, Jonas....
- Boba! - bubleno sūnus
-Sigitai , pasakyk - "šešios žasys su šešiais žąsiukais". Pasakyk labai greit.
- Dvylika, - patylėjęs atsiliepė tas.
- Ko dvyliką?
- Žąsų.