Grįžimas į darbą po motinystės atostogų

Pasirinkti variantą antras+pirmas. Iki trijų metų moka už prastovas, suėjus trims metams duoda įspėjimą dėl atleidimo ir po dar keturių mėnesių atleidžia su keturių mėnesių išeitine+kompensacija už nepanaudotas atostogas.

As irgi sakyciau, rinkis pirma + antra, o gausis kompromisas - vistiek, daugiau nei pirmas variantas...jei jie ir formins prastovas, gal jos neteisetos...darbas vyksta, darbuotojai dirba, o tavo darbai isdalinti arba perduoti kitam zmogui, kuio nenori atleisti...tai jos neteisetos, nes darbo yra, tik darbdavys taves nenori...nu cia as taip manau

jau ne viena karta buvo rasyta Pries dvi savaites turit ispet darbdavi apie grizima



ir as taip siulyciau

o ne pries dvi sav turiu perspeti jei grystu savo laiku? nes as noriu gerokai anskciau grysti

prieš dvi savaites turit įspėti jei norit grįžti anksčiau, jei laiku - įspėti neprivalot.

aisku supratau, belieka apsisarvoti kantrybe kad tik priimttu

taip irgi galvojau. Bet apgalvojau ir kita varianta - as gausiu prastovas...sueis vaikui 3 metai tada man tures ismoketi iseitine , tai jau iseitine skaiciuos is prastovu vidurkio, nepanaudotas atostogas irgi. O mano atlyginimas pries iseinant motinystes atostogu buvo zymiai didesnis nei gauciau uz prastovas. Ir sakykime randu kita darba tai jau tureciau pati rasyti prasyma atleisti is darbo, ir jokiu iseitiniu nebegauciau. Gal dar kas kokiu patarimu man duos. Aciu visoms
Ir dar klausimelis - kokio dydzio prastovas moka? Minimuma ar du trecdalius algos?

195 straipsnis. Mokėjimas už prastovos laiką

1. Prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą.

2. Kai dėl prastovos įstatymų nustatyta tvarka perkelto į kitą darbą darbuotojo darbo užmokestis sumažėja dėl nepriklausančių nuo jo priežasčių, jam mokamas iki perkėlimo buvęs vidutinis darbo užmokestis.

3. Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.

4. Jeigu darbuotojas raštiškai atsisako pasiūlyto darbo pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam mokama ne mažiau kaip trisdešimt procentų Vyriausybės nustatyto minimaliojo valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą.

5. Už buvimą prastovos metu darbo vietoje darbdavio reikalavimu mokamas šio straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio darbo užmokestis.

6. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje gali būti numatyti visiško neatvykimo į darbą prastovos metu atvejai.

7. Prastovos dėl darbuotojo kaltės laikas neapmokamas.



Apskritai mažai tikėtina, kad darbdavys pats norės šitiek laiko laikytis "pakabintą" darbuotoją. Tiesiog tai startinė derybų pozicija, taip sakant maksimumas, o kokį tarpinį variantą pavyks pasiekt derybose tarp darbuotojo norimo maksimumo ir darbdavio norimo minimumo (dažniausiai išėjimo savo noru tik su nepanaudotų atostogų kompensacija), tai jau derybininkų sugebėjimų ir įgūdžių reikalas, kuris daugiau išsiderės savo naudai.

Tvarkos 4 punkte išvardytos išmokos, kurios neįskaičiuojamos į vidutinį darbuotojo darbo užmokestį:

apmokėjimas už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių teisės aktuose, įmonės kolektyvinėse ir darbo sutartyse numatytais atvejais nedirbo įmonėje (darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, tarpsezoninius laikotarpius, darbo užmokestis, gautas iš kitos įmonės, kurios įsipareigojimus vykdė darbuotojas, ir kitos išmokos);
*išeitinė pašalpa ir kompensacija (atleidžiant iš darbo), bedarbio pašalpa ir *kitos (iš jų materialinės) pašalpos, neatsižvelgiant į išmokų šaltinį;
atlyginimas už žalą, padarytą darbuotojams dėl jų suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susijusio su jų darbu;
*kompensacija, susijusi su persikėlimu, turto vežimu, patalpų nuomojimu, darbuotojo perkėlimu dirbti kitoje vietovėje;
*dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, vietoj dienpinigių ir kitų panašių išmokų mokami priedai ir priemokos prie darbo užmokesčio;
*nemokamai teikiamų butų, komunalinių paslaugų, kuro, važiavimo bilietų, nemokamo maitinimo, daiktų ir uniformų vertė ar iš dalies apmokama jų vertė;
*išmokos, mokamos pagal civilinės teisės (iš jų rangos ir kitas) sutartis;
*vienkartinės skatinamosios ir kitos išmokos, mokamos ne iš įmonės darbo apmokėjimo ir pelno lėšų, skiriamų skatinimui;
*kitos išmokos (iš jų kompensacinės), nustatytos teisės aktuose, įmonės kolektyvinėje, darbo sutartyse ar kituose jos vidaus dokumentuose ir nesusijusios su darbuotojo darbo apmokėjimu bei jo darbo rezultatais.

Ismokas skaiciuos is atlyginimo, buvusio iki prastovu .
Jeigu atsisakysite pasiulyto darbo , gausite apie 250 lt. i rankas uz sedejima namuose , jeigu darbo nepasiulys ( teoriskai gali pasiulyti nors ir valytojos darba ), tai gausite 2/3 algos, jeigu reikalaus, kad butumete darbo vietoje, taip pat gausite 2/3 savo buvusios algos . Susiradus kita darba nebutinai turesite iseiti is seno, juk niekas netrukdo dirbti dvejose darbuose, tuo labiau, kad pirmame " dirbsite " tik teoriskai .

ačiū Enita ir Leonsija uz informacija

Siandien buvau darbo inspekcijoje, issiaiskinau kai kuriuos klausimus.

Sveikos,
anksciau buvo diskutuojama, kad VPA metu leis dirbti ir neatims pasalpos. Ar kazka panasaus prieme ar, kaip visada, viskas kalbomis ir baigesi?

Istatymo neradau,bet radau sodros tinklapy:
"Tėveliai, nusprendę dvejus metus auginti vaiką, pirmaisiais metais gaus 70 proc., o antraisiais – 40 proc. kompensuojamo atlyginimo dydžio išmoką ir tais metais nebus ribojama galimybė dirbti. "
Va dar radau,bet apie antrus metus nieko nerasoma
http://www3.lrs.lt/p...s...lpa&p_tr2=2