

As esu sirgus anoreksija, mama zino, zino ir apie bulimija, bet kad gydausi nezino ir niekada apie mano problemas nekalbam, todel nieko jai nesakau...Ir ji atvirksciai gamint labai megsta, gamina daug, riebiai ir labai skaniai...man tai prazutis...nes pvz. padarau sau kiausiniene, o ji iskepa blyneliu su obuoliais,karbonadus ar cepelinu pridaro visa puoda, salotu su daug majonezo...tai po savo kiausinienes matant visa ta maista vistiek jauciuosi alkana ir pradedu ragaut, tada viso puse suryju ir vualia...



O pas gydytoja nuejau ir pradejau nuo to, kad man reikia siuntimo i centra valgymo sutrikimu, isklausinejo kam man juk atrodau gerai ir svoris normalus, sakiau reikia, nes persivalgau ir buna vemiu...apsauke mane kad esu ne mazas vaikas, o suaugusi moteris kodel negaliu kontroliuot porciju...bet nieko jai nesakiau, pamatavo ugi, pasvere...pasake jai atsakyma atvezt is centro


arbataa as apie savo liga zinau beveik nuo jos pradzios, t.y 5 metus...bet pagalbos pradejau ieskot pries 2 men, o i VSC kreipiausi tik po naujuju...labai iki tol bijojau, kad kas suzinos ir, kad pati kaip nors issikapstysiu maniau

noriuzako dave man pries 2 dienas planeli centre, bet tik snd susiemiau jo laikytis ir nzn kaip cia bus, dar mokslu kruvva snd ir vakariene laukia

O vakaras ir man baisiausia dienos dalis
