Tikriausiai užeinant kartą per pusmetį, būtų mandagu pasisveikinti

Labukas visoms, kurios mane pažįsta ir visoms kitoms, kurios nepažįsta

Jaučiuosi čia ir sava, ir atitolusi...
QUOTE(Sunute @ 2011 10 09, 12:01)
Ką tai reiškia nuolat? aš asmeniškai ieškojau pirmą mėnesį parsivežus vaikus, radau ir pagalba man buvo reikalinga dar mėnesį (ir tik darugiška parama). Vieną kartą praėjo programą VRC abu, sužinojau kas kaip ir tvarkiausi be pagalbos taip, kad vėliau mažąjį patikrinus jos nebereikėjo. Nežinau, gal kam atrodo daug, bet man - normalu.
Aš neieškojau. Tikriausiai todėl, kad nejaučiau, jog kažkas, be manęs pačios, man gali padėti. Tiesiog va toks va jausmas visada yra viduje ir aš neieškau. Bet tai nereiškia, kad problemų nėra. Jų yra, bet aš težinau tiek, kad mano gyvenimas yra tik mano, o ne kitų. Kol vaikai su manimi - mano ir jų gyvenimai yra bendri ir priklauso tik mums. Nors labai gerai sutarėm su visom įmanomom tarnybom, bet jos mums padėjo tik tvarkant dokumentus, bet ne daugiau.
QUOTE(Sunute @ 2011 10 11, 15:42)
O ar biologiniams tėvams vaikai užduoda panašių klausimų?
QUOTE(ZAIKA2 @ 2011 10 11, 16:48)
Itariu kad ne nes bio vaikams naturalu kad juos myli jiems tai tai pat naturalu kaip ir kvepuoti
Aišku, kad gali užduoti ir užduoda. Neišskirčiau čia įvaikintų ir kitokių vaikų. vaikai užduoda įvairių klausimų.
Neneigiu kažkokio natūralumo, kurį jaučia bio vaikai. Tačiau klausimai - tai toks gaivališkas reiškinys, kad jo ištakų tikrai negalime susekti ir patys sau išaiškinti