

o gal čia tik aš labai pavargau... emociškai...
Sunute, 22 Rgs 2011 - 10:49, parašė:
Sunute, 22 Rgs 2011 - 10:49, parašė: ![]()
Sveikos pirmokėlių mamos.
alfija, sveikinu nuoširdžiai už ryžtą ir džiaugiuosi dėl pirmokėlio.
Vat dėl Džiugo, jei imtų tingėt groti, tektų apsispręst, ar "laužt" iki pilnasupratystės (daug tokių laužtų vėliau labai laimingi dėl to laužimo - čia iš ne vieno ir ne dviejų asmeninių pokalbių), ar duot pasirinkimo laisvę. Aš dėkinga savo tėvams, kad kažkada "paleido" grot į kitą miestą, o ne privertė toliau važinėt į matematikos olimpiadas.
alfija, 22 Rgs 2011 - 10:10, parašė:
alfija, 22 Rgs 2011 - 10:10, parašė: ![]()
tingi būna ir groti. Paleidom savo mokytoją mokslo aukštumų siekti, kuriam laikui pasikeitė mokytoja- tai dabar grynai yra toks mokytojos mėginimo metas. Nieko- susitariam. Kažkaip įsivažiuosim. Antra pamaina užpjauna. Ryte iš namų 10 išeina, o vakare 17.30 grįžta- tai tas grojimas arba pavargus- arba "ant greičio". Biškį į ritmą neįeinam. Bet įskaitai ruošiam dvibalsę invenciją, porą etiudų. Nelengvos užduotys. Manau gerai.
Čia net ne ryžtas, tiesiog toks gyvenimo būdas. Tam mano pirmokėliui gyvenime jau visos situacijos pabandytos ir patirtos. Ir iš biošeimos buvo paimtas, ir įvaikintas buvo, ir per teismą įmotė jo atsisakė, dabar va globojamas. Pasirinkimo vaikas kito neturi, jei nori išlikti, kaip kabintis į gyvenimą visais ragais ir nagais. Tą ir daro.
Germinė, 22 Rgs 2011 - 12:14, parašė:
Germinė, 22 Rgs 2011 - 12:14, parašė: ![]()
įmotė atsisakė
![]()
o visur deklaruojama,kad įvaikinimas dėl vaiko saugumo...
papasakok,Alfija
Sunute, 22 Rgs 2011 - 12:46, parašė:
Sunute, 22 Rgs 2011 - 12:46, parašė: ![]()
Sėkmės atitaikyti kopetėles ir kitą įrangą ragiukams ir nagiukams
Džiugui būtinai išlaikykit bet kokia kaina tą pačią mokytoją, kad ir kiek ten dalintu pagal naujas tvarkas į vyresnių ir jaunesnių mokytojas. Tai vienas iš sekmingo ateities muzikavimo garantų.
alfija, 22 Rgs 2011 - 13:10, parašė:
alfija, 22 Rgs 2011 - 13:10, parašė: ![]()
Tai čiaa tų deklaruojančių savas meiles ir garantus daug, nenoriu nieko kol kas kalbėti, nes tikrai galiu įskaudinti ir doras moteris. Pasidomėjau plačiau, nes galvojau kad čia atvejis toks vienatinis- ne pasirodo, pakankamai dažnas. Tai va su manim apie įvaikinimo privalumus ir apie įvaikinusiųjų dorą- geriau ne diskutuoti. Ir šiaip turėjau nuomonę, o dabar jau ir praktiką turiu. Niekam mažiaus neatiduosiu, niekas ir neima
.
Tai va. Mušėsi sakė, įmotės vaiką mušdavo- negalėjo apsikęst, įkyrus buvo. Tan mušamąjam 17 metų. O smurtautojui tuo metu buvo 5
Papildyta:
žinau, bet kartais būna aplinkybės. Grįšim< o kol kas bus taip.
Sunute, 22 Rgs 2011 - 15:36, parašė:
Sunute, 22 Rgs 2011 - 15:36, parašė: ![]()
nu nereik, ne visos praktikos vienodos. Manau ir įvaikinusių ir globojančių visų asmeniškai skirtingos patirtys, tik va įvaikinusieji suklupę (daug priežasčių, dėl ko taip gali būti) kelio atgal beveik nebeturi ir slepiasi, užspaudžia problemas žalodami ir save ir vaikus. Pas mus nėr pagalbos, sunku patiems rasti klelią iš susidariusių situacijų. gerai, kas išsikapsto, bet...aš savo neitin didelėje praktikoje jau taip pat susidūriau...deja ne tik mano, ką ten mano, ir profesionalų pagalba bei palaikymas nepadėjo.
Peršasi mintys, kad tiek globai, tiek įvaikinimui žmonės nėra labai gerai paruošti ir specialistų patikrinti.
manau, kad viena didžiausia įvaikinančiųjų klaida - tikėjimas, kad įvaikis atstos nuosavus vaikus visomis prasmėmis ir iš karto
Vistik, 06 Spa 2011 - 14:30, parašė:
Vistik, 06 Spa 2011 - 14:30, parašė: ![]()
Gal kas nors žinote ką nors apie vaiko atskyrimą nuo mamos, ta prasme, ne apie teisių ribojimą, o atskyrimą? Kokia tada būna globa? Iš vis kas tai yra?
__AUTHOR__ parašė
__AUTHOR__ parašė