Andro,nesiūliau,bet paklausiau,ar turi kur juos dėt,jei iš manęs atims.Vaikų tetai papasakojau,sakė sukels visą giminę ant kojų už mane.Aš juos tikrai labai labai myliu.Niekad negalvojau,kad tiek šeimos galėsiu turėt.Visko būna-ir pavargstu,ir rėkiu,ir jau galvoju,kad neatlaikysiu...O ką,su bio viskas kaip gražiam sapne?
Kai paklausiau,ar nori važiuot į tą įstaigą pas socialinę,kategoriškai šaukė,kad ne.Net trumpam.Tai jei jie ten tokie geri,teisingi,taip paiso vaiko interesų,kodėl visi vaikai bijo net trumpam užeit?Juk ne pirmus auginu,trys iškeliavę pas šeimas.O ir su kitais globėjais gi pakalbu.
Soc'ė supyko,kai pasakiau,kad jie pamišę dėl to bendravimo.O kai paklausiau,kodėl neverčia bendraut kitų dviejų mergaičių globėjų(būsimi įtėviai,turtingi,protingi,gražūs) tai atsakė,kad jie ne jos rajone...
Atvirai sakant,prišiko į dūšią.Kai reikėjo vaikiukus paimt,visos čiulbėjo kaip lakštutės,o dabar šiaušia plunksnas kaip juodos varnos.Soc'ė vis primena,kad pinigai skirti vaikų interesams,o ne globėjams.Tai ko norėt iš visuomenės,kai dirbantys socialinį darbą įsivaizduoja,kad galima pralobt iš vaiko pašalpos...?
Mano charakteris auksinis - todėl toks sunkus