

sveikinimai Miglutei ir Matukui


QUOTE(rugsėjė @ 2011 01 19, 11:50)
mano baigtas darbelis, gal pakels kam nuotaika... sviesa...ziedai... smelis.... jura... lengvas vejelis plaukuose... ir viltis - as busiu laiminga

kaip gražu...kiek įdėta kruopštumo,kiek širdies

QUOTE(inezzza @ 2011 01 19, 14:11)
kartais netiki netiki jokiais prietarais, bet gyvenimas priverčia susimastyti, kad gal ir verta jais tikėti
niekada netikėjau prietarais,horoskopais.paskaitydavau,paklausydavau ir tiek.ir dabar netikiu.tik po nelaimės neliko tikėjimo ateitimi.kaip anksčiau planuodavau,svajodavau.didžiausia svajonė buvo pamatyti savo sūnus suaugusius. kai matau aukštą tamsiaplaukį vaiiną vaikiną vis pagalvoju,kad mano markas gal toks būtų užaugęs.būtų...kaip baisiai skamba...sugriuvo svajonės...tai ir neplanuoju nieko į priekį,kad vėl mano svajonių pilys negriūtų...
QUOTE(rencė @ 2011 01 19, 14:42)
Nors jau greit 2 metai bus praėję, bet 2 komodos stalčiai tebėra paskirti jam... Negaliu kitaip, man taip ramiau... Neplanuoju jais rengti kito vaikučio (jei jis būtų), bet tiesiog man taip reikia...
vat ir pas mus stalčius nepajudintas,ir rūbeliai suruošti į mokyklą kabo.na negaliu aš jų kažkur gilyn slėpti.mes kadien pasikalbame apie Angeliuką.tai brolis ką pasako,tai mes ką nors prisimenam...jetus kaip tas laikas mūsų negydo...
QUOTE(nasata @ 2011 01 19, 23:42)
Siuvinėjimu sirgau mokyklos laikais..tada buvau ir super mezgėja...
nemezgiau nuo to laiko,kai gimė Markas.nebuvo laiko,nieko nespėdavau.o dabar vėl grįžau prie mezginių...kai neliko Jo...