Na taip, užsiminiau, tai jau pabaigsiu, kodėl į šiuos gimdymo namus daugiau kojos nekelsiu...
Nors praėjo pusė metų, to pamiršti neįmanoma, o ir vis su pavydu paklausau mamų pasakojimų, kaip jomis prieš gimdymą rūpinosi, siūlė kamuolius, masažus ar vonias skausmui palengvinti. Aš, deja, apie tai galėjau nebent pasvajoti
Atvažiavom su vyru į šiuos namus kažkur 23val. Sarėmiai jau buvo reguliarūs. Akušerė priėmė, pamatavo vaiko tonusus. Kas tuomet keista pasirodė, kad skaičiukai, kurie rodo gimdos veiklą, rodė nulius. Net per pačius skausmus! Kai tuo tarpu ryte būnant pas gydytoją jau šokčiojo iki 80. Pasakymas buvo toks: aparatūra yra aparatūra...
Pakvietė gydytoją pažiūrėti ar atsidarinėja kaklelis. Atėjo... Susivėlus ir visa nepatenkinta
Matyt miegot sutrukdėm
Apžiūrėjo taip grubiai, o man ir taip skauda
Tai tada dar atklausiau visą litaniją, kad aš neįsivaizduočiau, jog jau gimdau, kad čia tik pradžia ir reikės kentėti. Mat kaklelis neatsidarinėja dar net, pasak jos ryto sulauksiu, o gimdysiu po pietų. Dar su priekaištu lepteli: šiandien tu jau ketvirta tokia, riečiasi iš skausmo, o kaklelis neatsidarinėja. Sako: tos trys namo išvažiavo, o tu gulkis į palatą, nes grįši po kelių valandų. Ir davė naktinius vilktis. Tuo metu kilo mintis stotis ir važiuot į klinikas ar dar kur (vėliau gailėjausi to nepadarius). Bet matyt skausmas nugalėjo. Galvojau atsigulsiu, manim vis tiek pasirūpins. Deja deja...
Atsiguliau į palatą, vyras skaičiavo kas kiek laiko vyksta sarėmiai. Lygiai kas 5 min. Atėjusi akušerė patarė sarėmių tarpuose pamiegoti, kaupti jėgas gimdymui. Kaip pamiegoti tarp 5min???
Po kelių valandų vėl apjuosė diržą, pamatavo viską - gimdos veikla rodo nulius
Išsiprašiau vaistų, nes nebegalėjau kentėti. Suleido. Maždaug valandai viskas aprimo, pavyko net užsnūsti. Nors vyras paskui pasakojo, kad lygiai kas 5 min suinkšdavau iš skausmo... Prabudus buvo jau apie 4 val. Maždaug prieš 5 val. nubėgo vandenys. Vyras nulėkė ieškoti daktarės ir akušerės. Grįžo nieko neradęs
Pabūna prie manęs ir vėl lekia po koridorius blaškytis
O man sarėmiai padažnėjo, kas 3 min. ir su kiekvienu sarėmiu aš nevalingai jau stumiu
Kilo mintis, kad taip ir pagimdysiu pati... Galų gale iš kažkur atsirado akušerė, liepia eit matuot tonusus. Velniop, aš pasikelt negaliu! Šiaip ne taip, su vyro pagalba nušlepsim... Akušerė pamačius, kad aš su kiekvienu sarėmiu steniu, užsipuola, kad taip negalima! Parodo, kaip kvėpuoti. Tai kur tu, moterie, buvai anksčiau?? Juk negimdžiau prieš tai, kad žinočiau!
Po eilinio pamatavimo sako: einam į gimdyklą. Nueinam, o ten greit susirinko būrys, ruošiasi gimdymui. Aš naivuolė paprašau epidūro, nes nebegaliu... Gaunu atsakymą: kokio dar epidūro? Viskas jau atsidarė, išstumt beliko!
Dabar jau pasijuokiu prisiminus, bet tuomet patikėkit, juokinga nebuvo
Taip anksti ryte pagimdžiau. Beje, vaikeliui apsisuko virkštelė, tad kirpo. Vėliau dar pagalvojau dėl ko negimdyčiau ten: jei vaikeliui reikėtų reanimacijos, jos ten nėra!
Vėliau kai mane siuvo, tai suleisti nuskausminamųjų nepasivargino, jaučiau kiekvieną dygsnį...
Kai mane sutvarkė, vėliau atėjo jau kita moterytė, atnešė vienkartines kelnaites mautis ir pareiškė: Greičiau greičiau, judam. Blyn, man kątik pagimdžius nėra taip lengva apsimaut jas. O paskui lipom į antrą aukštą. Neesu trapioji gėlelė, daug ką galiu iškęst, bet kai pirmą kartą gimdai, tau taip stresas, tai norisi bent kiek žmogiškumo
Beje, kas dėl priežiūros po gimdymo, tai ja sužavėta irgi nelikau. Neišmokė net kaip teisingai kūdikį žindyti! Grįžau namo su apkandžiotais speneliais ir pati mokiausi to iš naujo.
Daug dar smulkmenų nutylėjau, bet esmė aiški. Va tokia ta mano patirtis